„Europos paskutiniu diktatoriumi“ pramintas A. Lukašenka valdo Baltarusiją nuo 1994 metų. Daugelį nuo tada surengtų rinkimų tarptautiniai stebėtojai laiko nesąžiningais.
Rinkėjai sekmadienį renka 110 Atstovų Rūmų – Nacionalinio Susirinkimo, kuris, opozicijos teigimu, mechaniškai tepatvirtina valstybės vadovo sprendimus, žemųjų rūmų – narių. Iki vidurdienio aktyvumas pasiekė 55 proc., taigi, buvo peržengta 50 proc. ribą, kad balsavimas būtų laikomas įvykusiu.
Atidavęs savo balsą, A. Lukašenka žurnalistams pareiškė: „Žinoma, man rūpi, kaip rinkimai bus vertinami Vakaruose... ir Austrijoje, ir Europos Sąjungoje“. Tačiau jis pridūrė: „Nesu įpratęs dėl to nerimauti... Mes savo šalyje balsuojame dėl mūsų žmonių, kad viskas būtų geriau, ir rengiame [rinkimus] taip, kaip suprantame“.
A. Lukašenkos kritikai balsavimo punktuose iš esmės neturi pasirinkimo, nes pagrindiniams opozicijos lyderiams ir vieninteliams dviems dabartiniams opozicijos parlamentarams buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Opozicijos partijų surengta rinkimų stebėjimo kampanija iki popietės pranešė apie 594 pažeidimus – dauguma jų susiję su atvejais, kai rinkimų organizatoriai dirbtinai išpūsdavo balsuotojų rinkimų apylinkėse skaičių, palyginti su stebėtojų duomenimis.
Balsavimą stebintys žmogaus teisių aktyvistai skundžiasi, kad stebėtojai išvaromi, kad jiems draudžiama daryti nuotraukas ir trukdoma stebėti, kaip vyksta balsavimas.
Pasak valdžios atstovų, daugiau nei 35 proc. iš 6,8 mln. rinkėjų savo balsą atidavė per išankstinį balsavimą.
