„NATO išlieka svarbiausias mūsų stabilumo garantas. Žinoma, aš visuomet sakydavau – ir būdamas ministras neišsižadu savo žodžių – kad nepriklausomos tauta ir valstybė turi sugebėti gintis situacijoje, kai tarptautinės garantijos dėl kokių nors priežasčių nevykdomos. Estija privalo stiprinti nepriklausomus gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškos Konservatorių liaudies partijos (EKRE) lyderis.
„Jeigu dviejų didelių NATO valstybių lyderiai Donaldas Trumpas ir Emmanuelis Macronas atkreipė dėmesį į Aljanso trūkumus, neleistina apsimesti, kad su Estija tai nesusiję. Už akivaizdžių dalykų neigimą valstybės gynybos [srityje] teks skaudžiai sumokėti“, – pažymėjo M. Helme.
Pasak jo, jis taip pat nesutinka su tas, kas teigia, kad į Aljanso gynybinių pajėgumų trūkumus atkreiptas dėmesys mažina NATO sugebėjimą atgrasyti.
„Nuo 2016 metų kelios JAV organizacijos – pastarąjį kartą [tyrimų ir analizės institutas] „The Jamestown Foundation“ šių metų spalį – atkreipė dėmesį, kad NATO vadovaujančiosios struktūros ir pajėgos Lenkijoje ir Baltijos šalyse nepakankamai pasirengusios atremti galimą agresiją. Situacija labai greitai taisoma“, – sakė vidaus reikalų ministras.
Jis pažymėjo, kad Estijos priešą sulaikys tik realūs sąjunginių valstybių gynybiniai pajėgumai.
Estijos gynybinis planas nustebino Helsinkį
Estijos vidaus reikalų ministro Marto Helme pareiškimas apie NATO nepatikimumą ir Helsinkio įtraukimą į naują gynybos politikos planą Suomijos gynybos ministerijai buvo netikėtas.
„Mano supratimu, tai yra pačios Estijos planas, į mus niekas nesikreipė ir mes su tuo niekaip nesusiję“, – interviu laikraščiui „Iltaehti“ pareiškė Suomijos gynybos ministerijos kanclerė Janne Kuusela.
Komentuodama Estijos VRM vadovo pasisakymą apie vyriausybės ruošiamą atsarginį planą tam atvejui, jeigu nesuveiktų NATO kolektyvinės gynybos principas, kanclerė sakė, jog tai išgirdo pirmą kartą ir negali pasakyti, ką M. Helme turėjo galvoje kalbėdamas, kad Suomija yra įtraukta į tą planą.
„Gali būti, kad jis kalbėjo apie rimtą krizę Šiaurės Europoje, palietusią ir Estiją, ir Suomiją“, – kalbėjo J. Kuusela.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu abiejų šalių gynybinės pajėgos neturi bendros gynybos strategijos.
„Suomija turi savų planų, o Estija – savų, susijusių su NATO gynybos strategija“, – patikino J. Kuusela.
Kaip antradienį rašė „Iltalehti“, M. Helme interviu šiam laikraščiui sakė, kad Estijos vyriausybė ėmė rengti atsarginį gynybos politikos planą tam atvejui, jeigu NATO pasirodys nepajėgus ginti Baltijos šalių. Pasak ministro, atsarginis planas rengiamas bendradarbiaujant su Latvija ir Lietuva.
„NATO praeityje turėjo savų krizių, Aljansą ir dabar ištikusi krizė ir mes nežinome, kaip jis ją įveiks. Todėl turime stengtis užmegzti partnerystės santykius su tam tikromis valstybėmis“, – sakė jis interviu laikraščiui.
Į Estijos atsarginį gynybinį planą ministras įtraukė ir Suomiją.
„Tikiu, kad Suomija yra suinteresuota, kad pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje būtų nepriklausoma Estija, o ne ir vėl Rusijos imperija“, – kalbėjo Estijos VRM vadovas.
Susiję straipsniai
Tokius M. Helme komentarus antradienį sukritikavo premjeras Juri Ratas, gynybos ministras Juri Luikas, valdančiosios koalicijos partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) lyderis Heliras-Valdoras Seederis, užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ir parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ennas Eesmaa.
Tuo metu M. Helme pasiaiškino, kad taip nesakė ir buvo neteisingai suprastas žurnalisto.