Buvusiam Lenkijos ministrui pirmininkui bus patikėta užduotis ieškoti būdų, kaip sustiprinti EPP, kuriai priklauso ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) bei Prancūzijos Respublikonų partija, pozicijas.
EPP vis dar sudaro didžiausią frakciją Europos Parlamente, tačiau jai ant kulnų lipa ultradešiniųjų, liberalų ir žaliųjų blokai, sėkmingai pasirodę pastaruosiuose rinkimuose.
62 metų D. Tuskas prie EPP vairo pakeis prancūzą Josephą Daulį ir taps pirmuoju šios politinės jėgos lyderiu iš ES rytinės narės.
Jam, be kita ko, teks spręsti atsinaujinusį ginčą dėl ES plėtros.
Maždaug 2 tūkst delegatų, tarp jų A. Merkel, Zagrebe aptars ES ryšius su Vakarų Balkanais. Šešios šio neramaus regiono valstybės siekia prisijungti prie Bendrijos.
Praėjusį mėnesį Prancūzija papiktino kitas įtakingas ES nares, blokavusi bandymus pradėti derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tąsyk sakė, kad Bendrija, prieš atverdama duris naujoms narėms, pirmiausia turi sutvirtinti esamus ryšius.
„Didelis nusivylimas“
Tačiau Europos Komisija ir D. Tuskas šiai pozicijai nepritaria sakydami, kad abi šalys atitinka visus keliamus reikalavimus.
D. Tuskas antradienį pabrėžė, kad yra atsisakymas pradėti derybas jam sukėlė „didelį nusivylimą“.
Zagrebo susitikime taip pat dalyvaujanti Europos Komisijos išrinktoji vadovė Ursula von der Leyen anksčiau šį mėnesį sakė, kad Europa „daug prašė iš Šiaurės Makedonijos ir Albanijos, [ir] jos viską įvykdė“.
„Dabar mes turime laikytis žodžio ir pradėti derybas dėl narystės“, – sakė ji.
Kroatija, naujausia 2013 metais prie Bendrijos prisijungusi ES narė, kitą gegužę rengs ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimą. Jame turėtų dalyvauti visų narystės siekiančių šalių – Albanijos, Bosnijos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos – vadovai.
„Esu giliai įsitikinęs, kad jūs (Zagrebas) padarysite viską, kas jūsų galioje, kad sugrąžintume ES vienybę plėtros klausimu“, – sakė D. Tuskas žurnalistams po susitikimo su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plekovičiumi.
Nuo sausio pirmininkavimą ES perimančios Kroatijos lyderis sakė, kad norėtų padėti pašalinti iškilusias kliūtis Šiaurės Makedonijai ir Albanijai.
„Būtų gerai šioms šalims... ir pietryčių Europos stabilumui, jei šios derybos būtų pradėtos“, – sakė jis.
Daugelis Briuselyje būgštauja, kad Prancūzijai ir kitoms ES plėtros nepalaikančioms Vakarų valstybėms neatsisakant savo principų, regionas gali patekti į Rusijos arba Kinijos įtakos lauką.
