Galiausiai daugeliui jų ateidavo mirtis, rašo CNN.
Taip žmonės prieš kelis šimtus metų apibūdino Juodąją mirtį – marą, kuris Europoje siausti pradėjo 14 amžiuje ir nužudė 60 proc. žemyno gyventojų.
Tai buvo viena didžiausių epidemijų žmonijos istorijoje. Dabar daugelis mano, kad maras tebėra istorijos knygų dalis, kuri pasakojo apie Viduramžių žiaurumus, kol daktarai nieko nežinojo apie virusus ir bakterijas.
Tačiau šį mėnesį trys žmonės Kinijoje buvo diagnozuoti 2 skirtingomis maro formomis, o dar dešimtys uždaryti į karantiną, nes turėjo kontaktą su užsikrėtusiaisiais. Šie atvejai parodė,kad nors maras nebėra toks pavojingas kaip anksčiau, tai nėra ir tik praeities simbolis.
Apie šią ligą nėra aišku dar daugybė dalykų – kaip ji atsirado, kodėl plito ir kas ją sukėlė mūsų planetoje.
Žinoma nėra viskas
Apie šią ligą žmonės žino ne itin daug.
Per paskutinius 2 tūkst. metų žmonija nukentėjo nuo 3 didelių maro epidemijų, kurios nusinešė 200 mln. žmonių gyvybes.
Pirmąjį kartą nukentėjo Justiniano Pirmojo valdyta Bizantijos imperija 6 amžiuje. Antroji epidemijos banga 14 amžiuje kilo dabartinėje Europos teritorijoje ir buvo pavadinta Juodąja mirtimi.
Tuo tarpu trečioji prasidėjo 19 amžiuje Kinijoje ir greit išplito į kitas Azijos ir Šiaurės Amerikos dalis.
Viduramžiais daugelis žmonių galvojo, kad ši liga yra atsiųsta Dievo už visas padarytas nuodėmes. Vėliau mokslininkai nustatė, kad liga paplito dėl bakterijos rastos mažuose žinduoliuose ir musėse.
Jie žinojo, kad bakterijos yersinia pestis yra kelios formos, kurių didžiausius skausmus sukelia – pneumoninė ir buboninė.
Epidemijų priežasčių paieškos
Praėjusios amžiaus pabaigoje mokslininkai pradėjo aktyvai domėtis antrąją maro banga – jie norėjo išsiaiškinti, kodėl ji pražudė žymiai daugiau žmonių už kitas dvi.
Kilo net marą neigiančių mokslininkų sambūris. Jie tvirtino, kad viduramžiais siautėjo ne maras, o virusas panašus į dabartinę Ebolą.
2000-aisiais mokslininkai atrado technologiją, kuri iš senovinių palaikų sugebėjo ištraukti mirusiųjų DNR. Palaikuose buvo rasta marą sukeliančios bakterijos.
Tačiau tai sukėlė dar vieną klausimą, kodėl ši liga nesiskyrė nuo kitų epidemijų, tačiau buvo tokia mirtina?
Anksčiau buvo tvirtinama, kad tai kilo dėl prastos žmonių higienos ir gyvenimo būdo, tačiau tai nepaaiškina viso paveikslo, nes visur buvo gyvenama blogomis sąlygomis, tačiau maras kitur nekilo.
Marą taip pat gaubia daugiau mitų. Vienas jų – gydytojai nešiojo į paukščio snapą panašias kaukes, kad apsaugotų save nuo užsikrėtimo. Tai istorikas Winstonas Blackas vadina neteisybe, nes šios kaukės buvo sukurtos tik po antrosios epidemijos pabaigos.
Prieš dešimtmetį mokslininkai pradėjo teigti, kad maras kilo Rytų Azijoje prieš 2,6 tūkst. metų. Vėliau ši liga šilko keliu buvo atvežta į Europą.
Tačiau kiti mokslininkai randa DNR įrodymų, kurie tvirtina, jog maras Europoje egzistavo jau prieš 5 tūkst. metų.
Mokslininkas W.Blackas netiki, kad maras galėjo Europą pasiekti iš Kinijos keliautojo Zheng He laivu, nes dar iki pasiekiant Afriką visas laivo ekipažas būtų išmiręs nuo maro.
Vengdamas maro sukėlė tragediją
Mažiau klausimų kyla dėl trečiosios epidemijos bangos. Ji kilo Junanio provincijoje Kinijos pietvakariuose 19 amžiuje.
Buboninis maras nukeliavo iki tuomet britams priklausiusio Honkongo, o iš ten išplito aplink visą Aziją ir Šiaurės Ameriką.
Į valdžią atėjęs Mao Dzedungas 1949-aisiais pažadėjo šios ligos kontrolę padaryti pagrindiniu šalies prioritetu Taip jis norėjo įrodyti, kad pati Kinija geba tvarkyti savo reikaluose ir jiems nereikia pagalbos.
M.Dzedungas įsakė šalyje užmušti visas žiurkes, muses, uodus ir žvirblius.
Tačiau keturių gyvūnų naikinimo akcija Kinijai turėjo blogesnių padarinių – buvo iškreipta šalies ekologinė sistema, o tai prisidėjo prie masinio bado, kurio metu mirė milijonai žmonių.
Per visą laiką sveikatos sistema Kinijoje patobulėjo, tačiau maras vis pasireiškia iš naujo. Junanio provincijoje buvo kilusi mažesnė epidemija tarp 1986 ir 2005 metų.
Tebedomina žmoniją
Net ir praėjus šimtmečiams po Juodosios mirties epidemijos, žmones tai jaudina žymiai labiau už kitas ligas, nors maras nebėra didžiausias pavojus žmonių sveikatai.
Vien 2017 metais 219 mln. žmonių buvo užkrėsti maliarija, o 435 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2010 iki 2015 metų nuo maro visame pasaulyje mirė 584 žmonės.
Ši liga tebėra mirtina, jeigu jos niekas negydo, tačiau antibiotikai gali padėti suvaldyti šią ligą.
Kinijos valdžios pareigūnai skelbia, kad nuo trijų užfiksuotų atvejų yra sudėtinga užsikrėsti kitiems žmonėms. Tačiau net jeigu maras nebėra pagrindinė grėsmė daugeliui šalių, Juodoji mirtis tebedomina mokslininkus ir istorikus.
„Tai labai europietiška. Domimės tuo, kas yra mūsų praeities dalis, tačiau mirtinesnėms dabar siaučiančioms ligoms dėmesio neskiriame“, – teigė W.Blackas.
