Europarlamentarai rezoliuciją priėmė 429 balsais prieš 225, dar 19 narių susilaikius. Tokiu būdu stengiamasi didinti spaudimą ES sostinėms ir Europos Komisijai imtis radikalesnių veiksmų.
EP frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Pascalis Canfinas, inicijavęs šį dokumentą, sakė, kad dabar Europa tapo „pirmuoju žemynu, paskelbusiu klimato ir aplinkosaugos nepaprastąją padėtį“.
P. Canfinas pridūrė, kad šis parlamento žingsnis atitinka Europos Sąjungos piliečių lūkesčius.
28 nares turintis blokas jau seniai yra vienas pagrindinių veikėjų per tarptautinius debatus dėl klimato kaitos. Šis ES vaidmuo tapo dar svarbesnis, kai Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Paryžiaus klimato sutarties.
Ši rezoliucija ragina Europos Komisiją „užtikrinti, kad visi atitinkami įstatymų ir biudžeto pasiūlymai visiškai atitiktų esamą tikslą apriboti temperatūros augimą iki ne daugiau kaip iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų“.
„Atsižvelgiant į klimato ir aplinkos apsaugos ekstremalią situaciją, svarbu iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 55 procentais“, – sakė P. Canfinas, vadovaujantis EP Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetui.
Tarp parlamento narių, nepritarusių šiai rezoliucijai, buvo dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos, kuri yra didžiausia parlamente, narių.
„Skubiai imtis veiksmų reikia, bet nereikia skelbti ekstremalios situacijos“, – sakė ELP priklausantis vokietis Peteris Liese. Jis perspėjo, kad tokie veiksmai gali sukelti „panikos“ įspūdį.
Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino naują Europos Komisiją, ketinančią įgyvendinti „Naująjį žaliąjį susitarimą“ („New Green Deal“), numatantį, kad ateityje buvo pereita prie technologijų, lemiančių mažą taršą anglies dvideginiu.
Nors rezoliucija teisiškai neįpareigoja Briuselio imtis kokių nors konkrečių veiksmų, tačiau aplinkosaugos grupės pasinaudojo ja savo reikalavimams pateisinti.
Nedelsiamų veiksmų būtinybė
„Paskelbti nepaprastąją padėtį svarbu, bet kiekvieną tokio pobūdžio pareiškimą turi lydėti nepaprastieji veiksmai“, – sakė grupės „Europos klimato veiksmų tinklas“ („Climate Action Network Europe“) direktorius Wendelis Trio.
„Kad būtų veikiama nepaprastosios klimato padėties mastu, Parlamentas privalo reikalauti tikrų, betarpiškų veiksmų, – pabrėžė jis. – ES privalo padidinti savo įsipareigojimus klimatui, kad [anglies dvideginio] išmetalai būtų sumažinti bent 65 proc., taip pat imtis strategijos ir priemonių, galinčių nedelsiant sumažinti išmetalus.“
Pirmadienį Madride prasidės 12 dienų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją COP25. Per ją bus siekiama skatinti vyriausybes didinti savo įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą lemiančių dujų emisijas ir imtis kitų kovos su klimato kaita priemonių.
Sekmadienį darbą pradės naujoji Europos Komisija, vadovaujama Ursulos von der Leyen, žadėjusios didinti investicijas į žaliąsias technologijas.
Tačiau daugelis Europos Parlamento narių, priklausančių Žaliųjų frakcijai, susilaikė balsuojant dėl U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos, reikšdami skeptišką nusistatymą dėl šiuo plano ir sakydami, kad jis yra nepakankamas.
