NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Aljansas turi drauge spręsti klausimą dėl augančių Kinijos karinių pajėgumų, įskaitant raketas, galinčias pasiekti Europą ir Jungtines Valstijas.
Trečiadienį po Londone įvykusio 29 NATO narių lyderių susitikimo paskelbtoje Aljanso deklaracijoje pripažįstama, kad „didėjanti Kinijos įtaka ir jos tarptautinė politika reiškia ir galimybes, ir iššūkius“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying ketvirtadienį sakė, kad „Kinijos galios augimas yra taikios galios augimas“ ir kad „nebūtinai yra ryšys tarp grėsmės ir šalies dydžio“.
Kalbėdama per eilinę spaudos konferenciją atstovė sakė, kad „didžiausia grėsmė, su kuria šiandien susiduria pasaulis, yra vienašališkumas ir bauginimo veiksmai“. Šie žodžiai yra aiški užuomina apie Jungtines Valstijas.
„Nukenčia net amerikiečių sąjungininkai“, – pridūrė Hua Chunying.
Dvi dienas Londone vykusį viršūnių susitikimą temdė nesantaika: Donaldas Trumpas pavadino Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau „dviveidžiu“, kai internete išplito vogčiomis padarytas įrašas, kuriame sąjungininkių lyderių grupelė per priėmimą Bakingamo rūmuose šaiposi iš JAV prezidento padriko bendravimo su žiniasklaida.
Susiję straipsniai
NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti ryšių saugumą, įskaitant 5G tinklus. Tai rodo didėjantį NATO ir Vakarų nerimą dėl Kinijos kompanijų, ypač „Huawei“, vaidmens kuriant tinklus naujos kartos mobiliajam ryšiui.