Irano ataka prieš JAV karines bazes: trys scenarijai, kodėl smogta dabar

Naktį iš antradienio į trečiadienį Iranas paleido 22 balistines raketas į dvi JAV karių prižiūrimas esančias karines bazes esančias Irake. Smogta buvo į al-Assado oro pajėgų bazę ir kitą bazę Erbilio provincijoje. Teigiama, kad raketos pataikė į tokias vietas, kuriose nėra amerikiečių karių.

Irane kilo masinės protesto akcijos ir neramumai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Irane kilo masinės protesto akcijos ir neramumai.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Iranas atakavo JAV karines bazes Irake.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Iranas atakavo JAV karines bazes Irake.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ataka surengta jau kurį laiką tvyrant didžiuliai įtampai tarp JAV ir Irano.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ataka surengta jau kurį laiką tvyrant didžiuliai įtampai tarp JAV ir Irano.<br>AP/Scanpix nuotr.
  „Turime stipriausią ir geriausiai ginkluotą kariuomenę visame pasaulyje“, – „Twitter“ rašė D.Trumpas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
  „Turime stipriausią ir geriausiai ginkluotą kariuomenę visame pasaulyje“, – „Twitter“ rašė D.Trumpas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 8, 2020, 9:55 AM, atnaujinta Jan 8, 2020, 12:29 PM

Šiuo metu Libane esantis CNN analitikas Nickas Patonsas Walshas teigia, kad Irano ataka Irake ir nebuvo skirta pražudyti kuo daugiau amerikiečių.

Iranas turėjo žinoti, kad ankstyvą rytą JAV kariai įprastai miega ir tikimybė juos nužudyti yra gerokai mažesnė.

Iranas taip pat turėjo žinoti, kad JAV oro pajėgos yra gana stiprios ir profesionalios, todėl greičiausiai buvo pasiruošusios. 

Jei Teherano tikslas buvo sužeisti kuo daugiau JAV karių, ši balistinių raketų ataka atrodo beprasmė. Tačiau ši ataka atrodo gana logiška, jei vykdomas šalies lyderio ajatolos Ali Khamenei nurodymas smogti prieš JAV karinius objektus reaguojant į Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą.

A. Khamenei įsakymas iš pradžių atrodė painus ir nesuprantamas, tačiau ši puolimą galima paaiškinti trim scenarijais.

Visų pirma, tikėtina, kad A. Khamenei nežino ir nesupranta, ką gali pasiekti jo kariškiai, ir pervertino atakų, kurios nepavyko, efektyvumą. Atsižvelgiant į jo žinias apie Irano karinius reikalus, tai būtų keista.

Antra, gali būti, kad kariniai objektai buvo užpulti naktį ir nedideliu balistinių raketų kiekiu tyčia ir ši ataka buvo paprasčiausiai tuščias signalas. Žinant tai, kad nei Teheranas, nei Vašingtonas nenori veltis į karą, šis scenarijus būtų logiškas.

Trečia, šis puolimas gali būti skirtas sukurti netikrą saugumo jausmą ir įvaizdį, jog Irano karinis pasiruošimas yra silpnas. Tam reikėtų didelio strateginio pasiruošimo ir, vadinasi, Teheranas buvo įsitikinęs, kad amerikiečiai nebus sužeisti šios atakos metu.

Jei šie išpuoliai Irake išties yra visa galima Irano reakcija, jie kelia pavojų, kad D.Trumpo administracija manys, jog jų praėjusios savaitės „pasirodymas“ pasisekė ir Iranas buvo nugalėtas.

Dėl to gali kilti kitų neracionalių Vašingtono veiksmų, galbūt ne tik prieš Iraną, bet ir kitus priešus. Tai taip pat priverčia Iraną atrodyti silpnu, o tai gali paskatinti kitus Teherano regioninius priešininkus imtis veiksmų.

Irano atsakymas į Q. Soleimani nužudymą visada buvo sunkiai nuspėjamas. Tačiau jeigu šios atakos yra visas Teherano kerštas, tik nedaugelis būtų tikėjęsi, kad kažkas įvyks taip skubotai. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.