Atstovų Rūmų pirmininkė, Kalifornijai atstovaujanti demokratė Nancy Pelosi apie planuojamą balsavimą paskelbė vieno puslapio pareiškimu. Jame sakoma, kad praėjusios savaitės drono smūgis, per kurį žuvo generolas Qassemas Soleimani, buvo „provokuojamas ir neproporcingas“.
Demokratų parengta karo įgaliojimų rezoliucija turėtų būti priimta Atstovų Rūmuose, kur respublikonai yra opozicijoje. Panašus senatoriaus Timo Kaine'o, Virdžinijai atstovaujančio demokrato, pasiūlymas respublikonų kontroliuojamame Senate tikriausiai susidurs su dideliu pasipriešinimu.
Dėl abiejų partijų procedūrinio ginčo nėra aišku, ar ketvirtadienio balsavimas bus žingsnis į priekį siekiant suvaržyti D. Trumpo galimybes dėl Irano. Balsavimas gali likti tik simboliniu demokratų nepritarimo gestu.
Respublikonai sako, kad šis pasiūlymas – specialaus pobūdžio rezoliucija be prezidento parašo – neturi įstatymo galios. Demokratai tvirtina, kad pagal 1973 metų Karo įgaliojimų aktą (War Powers Act) ji būtų įpareigojama, jei jai pritartų ir Senatas. Federaliniai teismai šio klausimo nėra galutinai išsprendę.
Atstovų Rūmų balsavimas buvo numatytas netrukus po trečiadienį administracijos pareigūnų surengto susirinkimo, per kurį kongresmenams buvo suteikta informacijos dėl operacijos Irane. Demokratai kritikavo tą susirinkimą ir sakė, kad joje trūko konkrečių pateisinančių Q. Soleimani nužudymo aplinkybių.
Reaguodamas į savo generolo nužudymą Iranas anksti trečiadienį paleido raketų į dvi karines bazes Irake, kuriose yra amerikiečių karių. Pranešimų apie nukentėjusius žmones nebuvo.
„Kongreso nariai rimtai... susirūpinę dėl administracijos sprendimo įsitraukti į karo veiksmus prieš Iraną ir dėl judėjimo į priekį strategijos nebuvimo“, – sakoma N. Pelosi pareiškime.
„Kongresas nurodo prezidentui nutraukti Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų naudojimą siekiant įsitraukti į karo veiksmus Irane ar prieš jį, arba prieš bet kokią jo vyriausybės ar kariuomenės dalį“, nebent Kongresas paskelbtų karą šiai šaliai ar priimtų įstatymą, kuriuo būtų leista naudoti jėgą, siekiant užkirsti kelią atakai prieš JAV ir jų pajėgas, sakoma penkių puslapių rezoliucijoje.
„Mano nuomone, itin svarbu, kad jeigu mes, kaip šalis, apgalvotai ar per atsitiktinumą įsitrauktume į karą, dėl to būtų surengti debatai“, – sakė naują priemonę pateikusi Mičiganui atstovaujanti Atstovų Rūmų narė demokratė Elissa Slotkin. Ji yra buvusi CŽV analitikė ir Pentagono pareigūnė, tris pamainas tarnavo Irake.
„Noriu suprasti... kokia jūsų strategija“ – sakė ji, turėdama galvoje D. Trumpo administraciją.
„Iš kur žinote, kad jūsų veiksmai bus sėkmingi?.. kad neįtraukiate mūsų į dar pavojingesnį dalyką? Mums turi būti pateiktos konkrečios, specifinės detalės apie strategiją“, – sakė E. Slotkin.
Ši Baltųjų rūmų ir Kapitolijaus priešprieša yra naujausias D. Trumpo pasiryžimo laužyti Vašingtono normas pavyzdys. Prieš ataką Bagdade, kai žuvo iraniečių generolas, D. Trumpas nesitarė su Kongreso lyderiais, o po smūgio nusiuntė Kongresui pranešimą su priežasčių išaiškinimu, bet šį pranešimą įslaptino.
2001 metais Kongresas susimažino savo įgaliojimus spręsti, ar turi būti imtasi karo veiksmų, priėmęs Karinės jėgos panaudojimo leidimą (AUMF) kovai su terorizmu po rugsėjo 11-osios atakų, o 2002-aisiais – kitą AUMF invazijai į Iraką.
Šių balsavimų netikėtos pasekmės labai suskaldė Kongresą ir šalį; daug įstatymų leidėjų, ypač demokratų, dabar sako, kad buvo pasielgta klaidingai. Vis dėlto Kongresas dabar negali nuspręsti dėl šių AUMF panaikinimo arba koregavimo.
D. Trumpas, susiduriantis su vienu didžiausių savo prezidentavimo išbandymų, trečiadienį sakė, kad Iranas „atrodo atsitraukiantis“ nuo savo užmojų eskaluoti įtampą regione ir kad JAV atsakas bus skelbti naujas ekonomines sankcijas, „kol Iranas pakeis savo elgesį“.
Po Irano smūgių Teheranas ir Vašingtonas pavojingai priartėjo prie visapusiško konflikto, be to, jie atkreipė pasaulio dėmesį į D. Trumpą, šiam svarstant, ar atsakyti tolesne karine jėga.
Respublikonai daugiausia rėmė D. Trumpo veiksmus ir sakė, kad prezidentas turėjo visus įgaliojimus pašalinti Irano svetimomis rankomis vykdomų operacijų prieš amerikiečius Artimuosiuose Rytuose architektą. JAV Q. Soleimani laikė teroristu.
„Kiek jau užtektų? Kiek dar amerikiečių Soleimani turėjo nužudyti, kol kas nors paremtų jo pašalinimą?“ – klausė Luizianai atstovaujantis Steve'as Scalise'as, antras pagal rangą Atstovų Rūmų respublikonas.
Jis pridūrė, kad be Q. Soleimani pasaulis tapo saugesnis.
Demokratai nebuvo įtikinti, kad Q. Soleimani kėlė betarpišką pavojų arba kad sąžiningai buvo ieškoma alternatyvų nužudymui. Neskelbdamas daugelio tos grėsmės detalių D. Trumpas prašė Amerikos visuomenės pasitikėti žvalgybos pranešimais, kuriuos pats dažnai peikdavo, sakė demokratai.
Kai kurie respublikonai taip pat kritikavo valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo ir kitų aukšto rango pareigūnų susitikimą. Jutai atstovaujantis senatorius Mike'as Lee sakė, kad tai „tikriausiai blogiausias pasitarimas“, kokį jis yra matęs per devynerius darbo Senate metus, „bent jau kariniu klausimu“.
Pasak M. Lee, jį pribloškė pareigūnų užuominos, kad Iranas būtų padrąsintas, jeigu įstatymų leidėjai surengtų debatus apie tolesnių karinių veiksmų privalumus. Jis sakė ėjęs į pasitarimą dar neapsisprendęs, bet išėjo iš jo teikdamas pirmenybę T. Kaine'o siūlomai karo įgaliojimų rezoliucijai.
„Nepriimtina, kai vykdomosios valdžios pareigūnai... ateina ir sako mums, kad negalime rengti debatų ir diskutuoti dėl karinės intervencijos prieš Iraną tinkamumo, – sakė M. Lee. – Tai neamerikietiška, nekonstituciška ir neteisinga.“
Pasak N. Pelosi, Atstovų Rūmai taip pat galėtų svarstyti papildomą įstatymo projektą 2002-ųjų AUMF anuliuoti ir atskirą įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausta finansuoti karinius veiksmus prieš Iraną, jeigu jiems nėra pritaręs Kongresas.
