„Irano Islamo Respublika labai apgailestauja dėl šios katastrofiškos klaidos“, – parašė jis tviteryje. H. Rouhani taip pat pareiškė užuojautą tragedijos aukoms.
Pasak jo, incidentas bus tiriamas, kol bus išaiškintos šios „didelės tragedijos“ ir „nedovanotinos klaidos“ aplinkybės.
Šeštadienio rytą naujienų agentūra ISNA išplatino Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareiškimą, kuriame sakoma, kad Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas buvo numuštas prie Teherano „dėl netyčinės žmogiškosios klaidos“.
Klaida padaryta „atsižvelgiant į galimų JAV aviacijos smūgių grėsmę“
Tačiau dar penktadienį Irano civilinės aviacijos vadovas neigė pareiškimus, kad lėktuvas buvo numuštas, didėjant tarptautiniam spaudimui Teheranui atlikti patikimą tyrimą, kai kelios Vakarų vyriausybės apkaltino šiitišką respubliką raketų smūgiu.
Irano kariškiai savo ataskaitoje, kurios ištraukas paskelbė iraniečių žiniasklaida, nurodo, kad kariuomenės ekspertų grupė, dirbusi atskirai nuo civilinės aviacijos tarnybų, nustatė, jog klaida buvo padaryta šalies oro erdvės sistemoms laikantis aukščiausio lygio parengties, atsižvelgiant į galimų JAV aviacijos smūgių grėsmę.
Esant šioms „sudėtingoms ir įtemptoms sąlygoms“ ukrainiečių lėktuvas tuojau po pakilimo iš Teherano oro uosto pakeitė kursą.
„Tuomet jis [Irano radarų ekranuose] tapo visiškai panašus į priešo orlaivį, priartėjusį prie Revoliucinės gvardijos svarbaus objekto. Esant šioms aplinkybėms dėl žmogaus klaidos ir be išankstinio nusistatymo šis taikinys buvo numuštas. Tai lėmė mūsų brangių tėvynainių, taip pat užsienio piliečių kankinišką žūtį“, – sakoma ataskaitoje.
Kariškiai pažadėjo „iki nulio sumažinti tokių katastrofų pasikartojimo tikimybę. Tam reikia radikaliai pakeisti operacijų vykdymo metodus.“
„Kaltieji stos prieš karo teismą“, – pabrėžė ataskaitos autoriai.
Irano revoliucinės gvardijos aerokosminių pajėgų vadas šeštadienį nurodė, kad raketa, anksčiau šią savaitę per klaidą paleista į vieną Ukrainos keleivinį lainerį, sprogo netoli lėktuvo, todėl šis dar kurį laiką skrido prieš suduždamas.
„Tai buvo mažo nuotolio raketa; ji sprogo šalia lėktuvo. Štai kodėl lėktuvas galėjo“ neilgą laiką išsilaikyti ore, per valstybinės televizijos transliaciją sakė brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh.
„Jis sprogo įsirėžęs į žemę“, – pridūrė kariškis.
Pasak A. A. Hajizadeh, zenitinio komplekso, iš kurio buvo paleista raketa, operatorius veikė nepriklausomai dėl ryšių „slopinimo“.
Šis incidentas įvyko regione tvyrant didžiulei įtampai po anksti trečiadienį iraniečių suduotų raketų smūgių Irake esančioms dviem karinėms bazėms, kuriose laikomą JAV kariškių. Šie smūgiai buvo surengti kaip atsakas į praeitą savaitę JAV bepiločio orlaivio smūgį Bagdade, per kurį buvo nukautas įtakingas Irano revoliucinės gvardijos generolas Qasemas Soleimani.
Operatorius palaikė Ukrainos lainerį „sparnuotąja raketa“ ir turėjo vos per 10 sekundžių nuspręsti, ar paleisti raketą, aiškino generolas.
Jis pareiškė prisiimantis „visą atsakomybę“ dėl lainerio numušimo ir pridūrė, kad sužinojęs apie Ukrainos lėktuvo sudužimą „norėjo būti miręs“.
Tikisi sulaukti teisybės
Kanados premjeras Justinas Trudeau šeštadienį pareiškė, kad jo šalis tikisi atjautos ir atskaitingumo, Iranui pripažinus, jog jo pajėgos netyčia numušė Ukrainos oro bendrovės lėktuvą, kuriuo skridę visi 176 žmonės žuvo.
Jis taip pat pareikalavo „skaidrumo ir teisingumo šeimoms bei aukų mylimiems žmonėms“, kurių daugelis buvo Kanados ir Irano pilietybę turintys asmenys.
„Tai yra nacionalinė tragedija, ir visi kanadiečiai gedi kartu“, – sakoma J. Trudeau biuro pranešime.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šįryt išplatintame pranešime teigė, kad tikisi, jog Irano valdžia nubaus už tragediją atsakingus asmenis.
„Rytas buvo nemalonus, tačiau mes išgirdome tiesą. Nepaisant to, kad tarptautinė tyrėjų komisija dar neatliko savo darbo, Iranas pripažino savo kaltę“, – sakė Ukrainos lyderis.
„Mes reikalaujame, kad už šią nelaimę būtų atsakyta. Mes tikimės, kad Irano valdžia atliks nuodugnų tyrimą, kaltieji atsakys už savo skriaudas, o žuvusiųjų kūnai bus sugražinti“, – sakė V. Zelenskis.
„Tikimės, kad bus atsiprašyta, nukentėjusiųjų šeimoms bus išmokėtos kompensacijos. Noriu, kad tyrimui nebūtų trukdoma ir 45 mūsų šalies tyrėjai galėtų toliau sėkmingai tęsti tyrimą“, – tikino Ukrainos vadovas.
V. Zelenskis kreipsis į tautą
„Šeštadienį, sausio 11 dieną, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į Ukrainos žmones dėl padėties dėl Teherane numušto MAU lėktuvo. Vaizdo kreipimasis įvyks po valstybės vadovo konsultacijų su grupe ukrainiečių specialistų, dirbančių tragedijos vietoje Irane ir pokalbio telefonu su Irano Islamo Respublikos prezidentu Hassanu Rouhani, suplanuoto šeštadienį 17 val. (Kijevo ir Lietuvos laiku)“, – sakoma prezidentūros pranešime.
Be to, prezidentūra nurodė, kad operatyvinis štabas prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO), įkurtas V. Zelenskio nurodymu ir įpareigotas tirti 176 žmonių gyvybes nusinešusios MAU lainerio katastrofos Irane priežastis, nuo pat pradžių gaudavo visą būtina informaciją.
„Mūsų specialistams Irane buvo pateikti visi vaizdo įrašai, nuotraukos ir kita medžiaga Teherane vykusių ir tebevykstančių procesų analizei. Remiantis surinkta informacija ir mūsų ekspertų grupės darbu, turėjome pakankamai duomenų, kad suprastume, jog tyrimas vykdomas objektyviai ir skubiai“, – sakoma pranešime.
Juodoji dėžė gali būti tiriama Prancūzijoje
Ukrainos lėktuvo, kurį per klaidą numušė Irano ginkluotosios pajėgos, juodosios dėžės įrašai bus nusiųsti į Prancūziją iššifruoti. Tai pranešė Irano civilinės aviacijos organizacijos incidentų tyrimo skyriaus vadovas Hassanas Rezaeifaras.
„Ukrainos lėktuvo juodosios dėžės įrašai bus nusiųsti į Prancūziją“, – cituoja šeštadienį jo žodžius naujienų agentūra IRNA.
Savo ruožtu televizijos kanalas IRIB, remdamasis informuotu šaltiniu Irano civilinės aviacijos organizacijoje, šeštadienį pranešė, kad galutinis sprendimas dėl juodosios dėžės siuntimo į užsienį dar nepriimtas.
Įtampą sukėlė Q. Soleimani nužudymas
Nelaimė įvyko regione tvyrant didelei įtampai dėl Q. Soleimani nužudymo, didėjant nuogąstavimams dėl galinčio kilti JAV ir Irano karo.
Vašingtonas sakė, kad Q. Soleimani buvo likviduotas, siekiant užkirsti kelią „artimiausiu laiku“ turėjusiai įvykti atakai prieš JAV ambasadas. Prieš paleisdamas raketas į bazes Irake Iranas pažadėjo „žiaurų kerštą“ už generolo nužudymą.
„Prie šios katastrofos atvedė žmogaus klaida per krizę, sukeltą JAV avantiūrizmo“, – savo tviterio žinutėje rašo Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.
„Reiškiame gilų apgailestavimą, atsiprašymą ir užuojautą mūsų žmonėms, visų aukų šeimoms ir kitoms paveiktoms valstybėms“, – pridūrė jis.
Tyrime svarbus vaizdo įrašas
Iranas pakvietė JAV, Ukrainą, Kanadą ir kitas šalis prisidėti prie katastrofos tyrimo.
Daugumą MAU reiso PS752 keleivių buvo Irano ir Kanados pilietybę turintys asmenys. Lėktuve taip pat buvo ukrainiečių, afganų, britų ir švedų.
Iš civilinės aviacijos katastrofa yra didžiausia Irane nuo 1988 metų liepą įvykusio incidento, kai JAV kariuomenė virš Persijos įlankos per klaidą numušė oro bendrovės „Iran Air“ lainerį. Tąsyk žuvo visi 290 juo skridusių žmonių.
Momentas, kai ukrainiečių „Boeingui“ smogė raketa, regis, yra matomas vaizdo įraše, kurio autentiškumą patvirtino dienraštis „The New York Times“.
Padangėje matyti greitai judantis kylantis objektas, tuomet blyksteli ryškus žybsnis. Po kelių sekundžių pasigirsta sprogimas ir dangus nušvinta.
Po šios katastrofos daugelis pasaulio oro bendrovių atšaukė skrydžius į Iraną ir iš jo arba nukreipė savo maršrutus, kad aplenktų šiitiškos respublikos oro erdvę.
Daugelis šalių ragino mažinti įtampą ir elgtis santūriai, bet nuogąstavimai dėl galinčio kilti didelio konflikto šiek tiek sumažėjo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pareiškus, jog Iranas atrodo atsitraukiantis po smūgių amerikiečių bazėms Irake.
JAV paskelbė sankcijų Irano pareigūnams ir metalurgijos pramonei
JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas penktadienį paskelbė naujų sankcijų aštuoniems aukšto rango Irano pareigūnams, Vašingtono kaltinamiems pastangomis destabilizuoti regioną, taip pat keliolikai svarbių šiitiškos respublikos metalurgijos įmonių.
„Šiais veiksmais atkirsime milijardus dolerių nuo palaikymo Irano režimui“, – žurnalistams sakė S. Mnuchinas per bendrą spaudos konferenciją su valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo.
Iranas šią savaitę paleido virtinę balistinių raketų į karines bazes Irake, kuriose laikoma JAV karių. Šie smūgiai buvo atsakas į praeitą savaitę surengtą JAV bepiločio lėktuvo smūgį Bagdade, per kurį žuvo įtakingiausias iraniečių pajėgų vadas – Revoliucinės gvardijos generolas Qasemas Soleimani.
Per Irano balistinių raketų smūgius dviem bazėms aukų nebuvo.
Tačiau ketvirtadienį JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės pareigūnai sakė, jog esama įrodymų, kad Irano zenitinė raketa tikriausiai numušė vienos Ukrainos oro bendrovės keleivinį lėktuvą, nukritusį netoli Teherano.
