Dėl to vietomis buvo visiškai paralyžiuotas eismas, automobilių vairuotojai valandas stovėjo spūstyse. Demonstrantai per garsiakalbius reikalavo „nuversti režimą“ ir paskirti naują vyriausybę.
Protestai šalyje kilo spalį, sukeldami didelę politinę ir ekonominę krizę. Labai nuvertėjo Libano svaras. Dėl krizės bankai tik labai ribotai išmoka dolerius, kurie šalia svaro yra Libane naudojama valiuta.
Demonstrantai kritikavo, kad korumpuotas šalies politinis elitas sužlugdė šalies ekonomiką. Vyriausybės vadovas Saadas Hariris, reaguodamas į gatvės spaudimą, paskelbė apie savo atsistatydinimą.
Formuoti vyriausybę buvo pavesta universiteto profesoriui Hassanui Diabui, tačiau jam kol kas nepavyko to padaryti. Jis norėtų technokratų vyriausybės. Tačiau svarbiausi politiniai blokai užnugaryje kovoja dėl įtakos. Ypač stipri yra šiitų „Hezbollah“ organizacija, palaikanti glaudžius kontaktus su Iranu.
„Mes davėme H. Diabui kelias savaites laiko sudaryti vyriausybę, – Beirute sakė vienas demonstrantas. – Dabar mes grįžome į gatves“.
Daugiakonfesiniame Libane valdžia nuo penktojo dešimtmečio padalyta pagal proporcinę sistemą. Prezidentas visad turi būti krikščionis, vyriausybės vadovas – sunitas, o parlamento pirmininkas – šiitas. Demonstrantai siekia, kad šios sistemos, kuri sudaro palankias sąlygas klientelizmui, neliktų.
