Pasaulio galingiausių valstybių branduoliniam susitarimui su Iranu iškilo dar vienas iššūkis. Antradienį nepasitenkinimą Teherano veiksmais išreiškė Europos valstybės, kurios prieštaraudamos Iranui aktyvino ginčų mechanizmus.
Pagal šiuos mechanizmus, kilusias problemas pirmiausia aiškinasi speciali susitarimą pasirašiusių šalių komisija. Jeigu jai nepavyks atrasti problemos sprendimo būdo, šis klausimas bus perduotas nagrinėti šalių užsienio reikalų ministrams.
Jeigu ir ministrai neatras bendros kalbos, šis klausimas gali būti perduotas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kuri galės per mėnesį nubalsuoti dėl sankcijų Iranui sugrąžinimo.
Toks žingsnis dar labiau priartino Europos Sąjungos didžiąsias valstybes prie visiško 2015 metais pasiekto susitarimo sužlugimo, jeigu konfliktas nebus išspręstas ir nukeliaus iki svarstymo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai paskelbė, kad neturėjo kitos išeities po to, kai sausio 5-ąją Iranas paskelbė, kad visiškai nesilaikys branduolinės programos apribojimų.
Apie tokį savo žingsnį Irano valdžia paskelbė po to, kai Jungtinės Valstijos antskrydžio metu nukovė vieną svarbiausių Irano pareigūnų generolą Qasemą Soleimani.
Teherano vadovybė dabar patiria itin didelį spaudimą – JAV sankcijos smarkiai susilpnino šalies ekonomiką, o ir režimas nesusitvarko su problemomis, kai netyčia numušus keleivinį lėktuvą kilo masiniai protestai.
Pasielgė genami baimės
Europos didžiųjų valstybių diplomatijos vadovai tikino, kad žingsnis inicijuoti ginčų mechanizmus buvo priimtas labiau iš baimės nei iš pykčio, jog Iranas nebendradarbiauja su kitomis susitarimo pusėmis.
Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai baiminasi: dabar Iranas greičiau nei per metus gali sukurti branduolinį ginklą, kuris regiono saugumui paslaugos nepadarytų.
Trijų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime tikino, kad Irano veiksmai jiems nedavė jokio kito pasirinkimo tik „užregistruoti susirūpinimą“, jog Teheranas nebesilaiko savo įsipareigojimų.
Teigiama, kad šis sprendimas buvo priimtas dar prieš Kalėdas ir tam įtakos neturėjo Irano ataka prieš Irake esančias JAV karines bazes ar netyčinis Ukrainos oro linijų lėktuvo numušimas.
Vis dėlto Teheranas, nusprendęs visiškai paminti esminius įsipareigojimus, peržengė dar vieną raudonąją liniją.
Sankcijos gali grįžti
„Mes nebegalime ilgiau leisti Iranui pažeidinėti susitarimą ir neduoti jokio atsako“, – tvirtino Vokietijos užsienio ministras Heiko Maasas.
Anot jo, tikslas toliau išlieka tas pats: išsaugoti šį susitarimą su visomis jo šalimis.
„Norime, kad Iranas konstruktyviai dalyvautų dabar prasidėsiančiame derybų procese“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovas.
Dabar Vienoje bus rengiamas Irano, Rusijos, Kinijos ir trijų Europos valstybių užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimas, kuriame bus dar kartą formaliai pareikšta, kad Iranas nesilaiko įsipareigojimų ir dėl to Europos šalys inicijuoja susitarime numatytus konfliktų sprendimo mechanizmus.
Vėliau prasidės sudėtingas pažeidimų aiškinimosi procesas, kuris, Iranui nesutikus sugrįžti prie susitarimo laikymosi sąlygų, galiausiai gali atsidurti Jungtinėse Tautose. Čia Europos valstybių atstovai galės paskelbti, kad atkuria visas Iranui galiojusias sankcijas.
Dviašmenio kalavijo dilema
D.Trumpas jau seniai spaudžia Europą, kad ji paliktų susitarimą su Iranu, iš kurio JAV vienašališkai pasitraukė 2018-ųjų gegužę.
Tikimybė, kad Iranas atsisakys jau padarytų žingsnių tolstant nuo susitarimo, yra maža, tačiau Europos šalims nėra kitų galimybių ką nors padaryti.
Iranas tvirtina, kad Europos Sąjunga nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų skatinant prekybą su Teheranu, o tai verčia iraniečius tolti nuo susitarimo.
Tačiau ES įmonės visiškai neprekiauja su Iranu, nes iš branduolinio susitarimo pasitraukusios JAV paskelbė itin griežtas sankcijas, kurių Europos kompanijos pažeisti nenori, tad prekyba nevyksta.
Šiuo metu Teherano atstovai tvirtina, kad neprivalo laikytis jokių susitarimo įsipareigojimų, išskyrus JT inspektorių įsileidimą į savo branduolinius objektus.
Tuo metu ekspertai ginčų sprendimo mechanizmus vadina dviašmeniu kalaviju.
Šalys turės rasti laiko bendram sprendimui, bet deryboms nepavykus ilgai puoselėtas susitarimas gali visiškai subyrėti ir Iranui bus atrištos rankos įgyti branduolinį ginklą.
Parengta pagal CNN, „The Guardian“ ir „The Washington Post“ inf.
