Padėjus tašką dėl „Brexit“ – žinia Lietuvai: tai laukia jau artimiausiu metu

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) uždegė žalią šviesą Jungtinei Karalystei (JK) palikti Europos Sąjungą (ES). Oficialiai bendrijoje britai bus dar šiandien, o jau šeštadienį, vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.

Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>V.Balkūno nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>V.Balkūno nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>  AFP/Scanpix nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>  AFP/Scanpix nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>D.Umbraso nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>D.Umbraso nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>D.Umbraso nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>D.Umbraso nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>D.Umbraso nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>D.Umbraso nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vasario 1-ąją prie EP pastato bus nuleista JK vėliava.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jan 31, 2020, 6:04 AM

Tiesa, pereinamasis laikotarpis bus iki metų pabaigos, per kurį dar laukia ne vienas derybinis klausimas. Kas jau sutarta, o dėl ko dar teks derėtis?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi ir Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariu Žygimantu Pavilioniu.

– Pone Pranckevičiau, kas trečiadienį įvyko EP? Ko gero, visą ES apskriejo vaizdai, kaip EP nariai, atsisveikindami dainavo britams. Ar galima sakyti, kad jau padėtas taškas ir beliko formalumai?

 A.Pranckevičius: Tikrai taip, taškas jau padėtas, nes šiandien valstybės narės jau davė savo formalų sutikimą. Tad visa ratifikavimo procedūra jau pasibaigė ir tikrai penktadienį 24 val. Briuselio laiku, vidurnaktį, JK nebebus ES narė. Trečiadienio diena, manau, buvo istorinė visomis prasmėmis.

Buvo labai liūdna, įsimintina daugeliui žmonių, kurie buvo EP, kurie susikibę rankomis dainavo škotišką dainą. Ir, manau, dainavo su ta mintimi, kad nepaisant šių labai skausmingų, tragiškų skyrybų, mes išliekame kartu.

Kartu kaip europiečiai ir tikimės, kad JK bus mūsų draugė, sąjungininkė ir strateginė partnerė.

– Pone Pavilioni, kaip jūs apibūdintumėte pastaruosius kelis metus, derantis su britais? Kartais atrodė, kad vyrauja tam tikras chaosas, patys britai iki galo nežino, ko nori. Ar pavyko susitarti tiek britams, tiek ES narėms dėl to, ko norėta?

Ž.Pavilionis: Manau kad tie, kurie jaučiasi panašiai kaip aš ar Arnoldas – mes iki paskutinės minutės nenorėjom tikėti. Londone dar prieš pat „Brexit“ visas elitas sakydavo: „Ne, neįvyks“. Bet jau tada paprasti žmonės duodavo suprasti, kad tai gali įvykti.

O šiaip yra be galo ne tik liūdna, bet mums visiems reikia labai rimtai pamąstyti. JK iš ES didesnių šalių buvo ta, apie kurią būtų galima labai ramiai pasakyti: ji visais esminiais klausimais iš esmės paremdavo Lietuvos poziciją.

Atsimenu, nuo pat pradžių tai buvo pirma šalis, kuri pas mus ateidavo 1992-1993 m. į Užsienio reikalų ministeriją ir sakydavo: vyrai, kovokime dėl ES narystės. Padėdavo visais klausimais – tiek dirbant Briuselyje, tiek užkulisiuose.

Rusija, energetika, transatlantiniai santykiai. Mums dabar, praradus tokią labai rimtą partnerę, reikia labai rimtai permąstyti tiek savo politiką ES – galbūt Vokietija yra mums tas partneris, kuris turėtų paremti mus visais klausimais.

Bet lygiai taip pat, kaip Arnoldas sakė, mes turime labai rimtai permąstyti santykius su Britanija. Iš esmės ji turėtų mums tapti kaip JAV. Vos ne pagrindinė, viena iš svarbiausių valstybių mūsų užsienio politikoje, kurie niekur nedingsta.

Ji ir toliau mus rems karine prasme, energetika, visos inovacijos. Daugybė kompanijų iš Amerikos pas mus ateina per Londoną, nes amerikiečiai mus mato britų akimis. Tiek finansinės technologijos, žaliosios technologijos, nauja mada – daugybė naujų dalykų pas mus atsirado per britus.

Ir mes tą ryšį turime išlaikyti, nekalbant apie mūsų piliečius, kurių yra labai daug, kurie pradeda gan masiškai grįžti. Ar mes pasiruošę jų grįžimui, ar mes viliojame juos sugrįžti, sudarome įvairias sąlygas, ar tiesiog traktuojame juos kaip statistinius bet kokius piliečius.

Kartais atrodo, kad sąlygos kokiems nors ukrainiečiams, čia norintiems įsidarbtinti, yra geresnės negu mūsų žmonėms.

– Ar tai, kad ir dalis britų netikėjo, kad tai gali įvykti, kaip galbūt ir dalis europiečių, ir lėmė tam tikrą chaosą, apsunkintas derybas?

Ž.Pavilionis: Tas susiskaldymas – elito, ne elito – kaip tikras konservatorius čia įžvelgčiau tam tikrą trečiųjų šalių veikimą.

– Turbūt kalbate apie Rusijos įsikišimą.

Ž.Pavilionis: Ir Rusija, ir kai kurios kitos mums šiaip labai artimos partnerės pasisakančios už „Brexit“. Man tokie pasisakymai niekaip nepatiko. O tai, kad „Brexit“ buvo atrasta rusų pėdsakų, kad žvalgyba iki galo taip ir neatskleidė visų duomenų, kuriuos jie turėjo, man kelia nerimą.

Matant radikalius judėjimus Europoje iš kairės, dešinės, kurie kažkokiu stebuklingu būdu susijungę randa savo galus Kremliuje, man yra tam tikras nerimo jausmas.

Ir aš tikiuosi, kad pasimokę iš tos pamokos, mes per daug šitų radikalų, įskaitant Lietuvoje, nebandysime jiems sukurti tam tikrų sąlygų. Kartais netiki, bet ima ir įvyksta tokie procesai, po kurių ilgai atsipeikėti negali.

– Pone Pranckevičiau, užsiminėte, kad Briuselio laiku penktadienio vidurnaktį įvyks oficialusis išsiskyrimas. Kas vyks po to? Šeštadienis išaušta ir kas keičiasi? Kaip keičiasi Europa, gyvenimas ir santykis ES ir JK?

A.Pranckevičius: JK nebebus prie stalo – Tarybos stalo, Komisijoje ir EP. Parlamentas labiausiai keisis iš trijų institucijų. Britų išėjimas taip pat ženkliai sumažina dvi politines grupes – liberalus ir žaliuosius.

Žalieji tampa penktąja jėga, jie prieš tai buvo ketvirtoji. Kitos grupės šiek tiek padidėja. Pats Parlamentas sumažėja nuo 751 nario iki 705 ir 46 vietos lieka laisvos ateities plėtroms, ypatingai Vakarų Balkanams, bet ne tik.

O kitos likusios 27 vietos yra padalinamos tarp 14 valstybių narių, kurios demografiškai pastiprėjo per tuos metus nuo Lisabonos sutarties. Lietuva, aišku, mūsų demografiniai skaičiai nėra labai teigiami, todėl mes išlaikome 11 europarlamentarų vietų ir daugiau nėra papildomų.

Tačiau parlamentas šiek tiek persigrupuoja. Čia tokie techniniai, politiniai pokyčiai, bet turbūt didžiausias bus psichologinis, mentalinis pokytis. Tikrai, manau, tas jausmas trūkumo ir ilgesio gilės ir didės laikui bėgant. Iš pat pradžių mes dar to nesuprasim.

– Kaip gyvenimas keisis kalbant apie prekybą, žmonių keliavimą – tai, kas gali paliesti kiekvieną iš mūsų?

A.Pranckevičius: Šiemet realiai niekas nesikeis. Jau vasario 1 d. prasideda pereinamasis laikotarpis iki gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad JK galioja ES teisė ir visi įsipareigojimai, taip pat ir biudžeto finansiniai įsipareigojimai. Piliečiams taip pat garantuojamos teisės – tiek JK piliečiams ES, tiek ir ES piliečiams JK.

Tad šiemet niekas nesikeis ir per tuos 11 mėnesių mums reikės susiderėti naują susitarimą, kuriame jau bus užkoduoti ateities santykiai. Ateities prekybos, saugumo, piliečių santykiai ir mūsų baimė yra iš Europos Komisijos pusės, kad 11 mėnesių yra be galo mažai.

Mums gali neužtekti laiko. Borisas Johnsonas nori suspėti iki šių metų pabaigos tą padaryti.

– Jis kalbėjo, kad nenori pratęsinėti to termino.

A.Pranckevičius: Ir jeigu reikės pratęsti, mus irgi įpareigoja sutartis tą padaryti iki liepos 1 d. Tad iki liepos 1 d. abi pusės bendru sutarimu – ES ir JK – dar turi galimybę vieną kartą pratęsti pereinamąjį laikotarpį metams arba dvejiems.

Tokioje situacijoje esame. Komisija yra pasiruošusi derėtis iš karto. Jau pirmadienį bus pasiūlytas mandatas deryboms Micheliui Barnier ir realiai, jau gavus Tarybos žalią šviesą, derybos gali prasidėti vasario 3 d.

– Pone Pavilioni, lietuviams, ko gero, labiausiai rūpi mūsų tautiečių gyvenimas JK. 11 mėnesių viskas ramu, nesikeičia – ar jūs galite prognozuoti, kaip bus toliau? Derybos, kurios jau buvo prasidėjusios, kuria linkme pakrypusios?

Ž.Pavilionis: Dar sunku pasakyti, nes derybos dar neprasidėjo, bet tiek, kiek galima suprasti iš Britanijos premjero pareiškimo – man tai pradeda šiek tiek panašėti į Amerikos politiką. Jis kalba apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių norėtų.

Reiškia, ne visų. Juk dabar važiavo, kas nori. Amerikiečiai irgi turi savo žaliosios kortos politiką, kas iš esmės yra – tu atsirenki, ko tau reikia, ko nereikia. Tai bus tam tikros kvotos, tikrai ne visi galės važiuoti ir gali būti apsunkintas darbas tose srityse, kur Britanija mūsų nelabai norės.

Be abejonės, jeigu pasikeis muitai ar tam tikri mokestiniai reikalavimai, dėl tam tikrų jautrių prekių tikrai bus deramasi, siekiant savo rinkas apsaugoti. Pažiūrėsim, kaip tai paveiks mus, nes dauguma lietuvių, vis dėl to, išlaiko ekonominį ryšį su Lietuva. Svaras kaip kris, nekilnojamo turto kainos.

Yra tiesiog netikrumas. Deja, apie tai jau labai dažnai šnekame – Lietuvoje kol kas nėra valstybinės politikos ar institucijos, gal net kartu su verslu sukurtos. Mes bandėm kartu su konservatoriais siūlyti sugrįžtančios Lietuvos agentūrą kaip „Investuok Lietuva“ agentūrą, kad mes ne tik pinigus, bet žmones savo medžiotume ir padėtume kiekvienam savo piliečiui visapusiškai grįžti atgal.

Kaip Izraelis, Airija tokią politiką turi. Dabar iš esmės dirba keli žmonės tarptautinėje migracijos organizacijoje, „Kurk Lietuvai“, bet mastas yra nepalyginamas. Izraelyje dirba 500 valstybės išlaikomų tarnautojų, 2000 savanorių, skiriamos milžiniškos lėšos, kiekvienam duodamas finansinis paketas sugrįžti, padedama surasti pirmą stogą, pirmą darbą.

Ir matant nustekentus mūsų regionus, kurie melste meldžia grįžtančių ir kaip Mantas Katinas vis pasako, kad niekad neateis tos investicijos – tie žmonės yra savaime investicijos, kurie su savo kontaktais, žiniomis galėtų tuos regionus atgaivinti. Tačiau tam reikia politikos.

Kol kas yra tam tikros verslo grupės, kurios važiuoja, daro tam tikras verslo misijas, bet jos pavienės, Vilnius tuo galbūt tuo garsėja. Kodėl nesudaryti Panevėžio, Klaipėdos, merams kartu gal ir su švietimo darbuotojais, nes jiems labai rūpi, kokios mokyklos yra, ar iš tikrųjų ten yra pereinamosios klasės, ko, aišku, pas mus paprastai nėra.

Sudaryti visą paketą grįžtantiems ir važiuoti į Londoną, kitas vietas, kur daug lietuvių, ir bandyti vilioti sau tuos žmones. Aišku, tam reikia valstybinės paramos, bet kol valstybė tokios politikos neturi, tai gali atskiros verslo grupės, atskiri merai tokios iniciatyvos imtis.

– Apie grįžtančiųjų priviliojimą atskira tema, bet yra statistika. Papildomo statuso, kuris leidžia lengviau gyventi JK iš viso yra kreipęsi apie 140 tūkst. lietuvių. Vien gruodį beveik 7,5 tūkst. tokių žmonių. Panašu, kad jie ten bando įleisti šaknis, kad nepatirtų nepatogumų. Pone Pranckevičiau, kokia yra ES pozicija – kas turėtų būti su tais žmonėmis jau po 2021 m., jei nebus pratęstas pereinamasis laikotarpis?

A.Pranckevičius: Esu įsitikinęs, kad derybose pagrindinis tikslas tiek M.Barnier ir jo derybinės komandos, tiek visų valstybių narių, kurios duos jam mandatą ir kurios nuolatos bus informuojamos apie derybas, bus apsaugoti piliečius.

Piliečiai visų pirma – „Citizens first“ ir išliks šūkis Europos Komisijai, nes tikrai negalima toleruoti situacijos, kai šio, tikrai sudėtingo proceso aukomis, gali tapti patys piliečiai.

Tad bus dedama labai daug pastangų, kad ypatingai tie žmonės, kurie turi rezidento statusą ir ilgai ten gyvena, dirba mokosi ir yra reikšmingai prisidėję prie visuomenės išlaikytų socialines ir kitas garantijas.

Ir kartu norėsime, kad ir ateityje būtų išimtinis privilegijuotas santykis su ES piliečiais. ES bandys tą patį garantuoti ir JK piliečiams čia, ES.

Ir tikėsis tokio veidrodinio principo, kad požiūris į piliečius būtų vienodas tiek čia, tiek ir ten. Ir manau, kad daugelis žmonių yra pakankamai optimistiški, kadangi JK yra sena sąjungininkė ir civilizuota valstybė, teisės viršenybės valstybė.

JK reikalingas talentas, labai talentingi žmonės skirtingose srityse – ar tai būtų sveikatos sritis, ar universitetai. Tikrai nemanau, kad pati Vyriausybė būtų suinteresuota vienaip ar kitaip nubausti piliečius ar versti juos išvykti, jeigu jie ten iš tikrųjų yra įsikūrę, tvarkingai mokantys mokesčius ir prisidedantys prie JK gyvenimo.

– Pone Pavilioni, kokios nuotaikos tarp ten gyvenančių lietuvių?

Ž.Pavilionis: Tik ką kalbėjau ir su Dalia Asanavičiūte, mūsų lietuvių bendruomenės pirmininke. Ką mes su ja dažnai konstatuojame ir su naujuoju JK ambasadoriumi Vilniuje – aš tikrai esu įsitikinęs, kad Komisija, Briuselis už mus kovos. Lygiai taip pat įsitikinęs ir JK civilizuotumu.

Bet būkime sąžiningi, jie tiesiog gins savo interesą. Tai nebūtinai sutaps su mūsų piliečių interesais, todėl turime mąstyti, ką mes Lietuvoje patys kaip Vyriausybė, bendruomenės, verslas galime padaryti.

Kovo 2 d. Seime, kartu su Arnoldu ir kitais mes peržiūrėsime, ar tos priemonės yra pakankamos, Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva mes kviečiame visus politikus į tokį forumą.

Tačiau taip pat kursime vadinamą Lietuvos JK forumą, kur nevyriausybiniai lyderiai jungsis – kartu su D.Asanavičiūte mes tai bandome daryti. Daugybę dalykų galim padaryti mes patys, su mūsų verslu, kuris lygiai taip pat nori tų kvalifikuotų darbuotojų. Daugybę dalykų galime padaryti su Ekonomikos ministerija.

Dabar Finansų ministerija džiaugiasi „fintech“, kuris iš esmės kūdikis, gimęs Londone, perneštas į Lietuvą ir čia atradęs save.

– Padaryti mes galime daug ką, bet galbūt reikėtų klausti, kodėl iki šiol tai nepadaryta?

Ž.Pavilionis: Kaip pasakyti švelniau, bandau rinkti žodžius – paskutinį dešimtmetį dėl tam tikrų priežasčių mūsų politiniai santykiai su Londonu buvo atšalę. To reikėtų vengti, mes turime naują prezidentą, kurio vizitas į Londoną jau įvyko, pirmi kontaktai ir NATO, ir dvišalių rėmuose yra puikūs. Mes visi laukiame JK premjero, atvykstančio pas mus.

Tikrai, su visa pagarba Europos Komisijai, mes žinome, kad Komisija derėsis už mūsų interesus, tačiau mes, manau, lygiai taip pat turėtume investuoti į savo dvišalius santykius su Britanija, nes, esu įsitikinęs, Britanija ateityje ir dabar faktiškai yra kaip JAV, kurią mes galėsime pavadinti vos ne svarbiausia, trejetuke esančių valstybių mums pasaulyje.

Kuri mus gynė net ir pokario metais, ir iš esmės istoriškai ji buvo mūsų pusėje ir bus.

– Pone Pranckevičiau, pagrindiniai aspektai, kurie gali būti sudėtingiausi, susitariant ES su JK?

– A.Pranckevičius: Derybos bus trimis kryptimis: ekonomika, saugumas ir horizontalūs klausimai. Net ir saugumo klausimuose nebus lengva. Tai klausimas, kuris svarbus abiem pusėms, tačiau nebus lengva rasti kompromisą, kur mes galime išlaikyti bendradarbiavimą.

Tai labai svarbu ir Lietuvai. Manau piliečiai bus skausminga. Bus taip pat nelengva susitarti dėl teisinių aspektų, Europos Teisingumo teismo vaidmens ir sprendimų mechanizmo, kaip mes spręsime konfliktus teisiškai ateityje.

Tad tų klausimų yra labai daug. Bet tie santykiai, manau, tik stiprės. Ir klimato kaitos politikoje, ir saugumo politikoje, santykių su Amerika ir Rusija, Kinija kontekste kuo toliau, tuo labiau, manau, artėsime prie bendros pozicijos su JK ir neišvengiamai būsime kartu svarbiausiuose klausimuose.

Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 23.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.