„Greta Thunberg yra klimato aktyvistė, ir pagrindinė priežastis, kodėl ji nusipelnė Nobelio taikos premijos – jog nepaisydama savo jauno amžiaus ji uoliai darbavosi, kad politikų akys atsivertų klimato krizei“, – laiške Norvegijos Nobelio komitetui rašo Kairės partijos deputatai Jensas Holmas ir Hakanas Svennelingas.
„Klimato krizė sukels naujų konfliktų ir, galiausiai – karų. Taigi, veiksmai už mūsų išmetalų sumažinimą ir Paryžiaus [klimato] sutarties laikymąsi taip pat yra taikos kūrimo aktas“, – pažymėjo įstatymų leidėjai.
Jiedu pridūrė, kad be judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ ir Gretos Thunberg pastangų „klimato problema niekada nebūtų įtraukta į darbotvarkę tokiu mastu kaip dabar“.
17-metė G. Thunberg kaip galima pretendentė į Nobelio taikos premiją buvo minima ir praeitais metais, bet šis prestižinis apdovanojimas galiausiai atiteko Etiopijos ministrui pirmininkui Abiy Ahmedui už jo pastangas išspręsti ilgametį konfliktą su kaimynine Eritrėja.
Per kiek ilgesnį nei metų laikotarpį jaunoji klimato aktyvistė, kuriai yra diagnozuotas tam tikros formos autizmas – Aspergerio sindromas, tapo savo kartos, nerimaujančios dėl bręstančios klimato krizės, balsu.
2018 metų rugpjūtį G. Thunberg pradėjo sąvajį „mokyklų streiką už klimątą“ prie Švedijos parlamento pastato ir nuo to laiko išvepė ir mobilizavo prieš šių pastangų prisidėti milijonus jaunuolių.
Norvegijos Nobelio komitetui siūlymai dėl pretendentų į Nobelio taikos premiją turi būti pateikti iki vasario 1 dienos. Kandidatūras turi teisę siūlyti tūkstančiai žmonių, įskaitant ankstesnius premijos laureatus, kai kuriuos universitetų profesorius, įstatymų leidėjus ir ministrus, dabartinius ir buvusius Norvegijos Nobelio komiteto narius.
Pats komitetas niekada neatskleidžia nominuotų asmenų vardų, bet siūlantieji kandidatūras gali jas atskleisti.
