Norvegijai iškelta byla dėl „rizikingo“ šnipų verbavimo

Viena betono gamintoja pirmadienį patraukė Norvegijos valstybę į teismą dėl žvalgybos agentūrų netakto verbuojant informatorius, padariusio kompanijai finansinių nuostolių.

 Viena betono gamintoja pirmadienį patraukė Norvegijos valstybę į teismą dėl žvalgybos agentūrų netakto verbuojant informatorius, padariusio kompanijai finansinių nuostolių.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Viena betono gamintoja pirmadienį patraukė Norvegijos valstybę į teismą dėl žvalgybos agentūrų netakto verbuojant informatorius, padariusio kompanijai finansinių nuostolių.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2020-02-03 17:29

Oslo rajono teisme „Olen Betong“ apkaltino Norvegijos vidaus žvalgybos tarnybą PST ir išorės žvalgybos tarnybą „E-tjeneste“ susisiekus su dviem Murmansko regione dirbančiais darbuotojais ir paprašius juos tapti informatoriais.

Kompanija, įgyvendinanti projektų Rusijos šiaurės vakaruose, teigė, kad žvalgybos tarnybos pastarąjį dešimtmetį ne kartą nediskretiškai su jais kontaktuodavo, ir tai pastebėjo Rusijos vyriausybinės agentūros.

„Olen Betong“ tvirtina dėl to praradusi svarbų kontraktą Rusijoje. Be to, kompanijos steigėjui Atle Berge ir darbuotojui Kurtui Sto dėl tokių žvalgybos veiksmų iškilo teisinių problemų: jie Murmanske buvo areštuoti ir tardomi, o vėliau – dešimčiai metų paskelbti nepageidaujamais asmenimis Rusijoje.

Kompanijos teisininkas Peras Ristvedtas sakė, kad ši byla yra unikali Norvegijos teismų istorijoje.

Norvegija turi ir privalo turėti žvalgybos tarnybą. Tačiau jai negali būti leista veikti taip, kad kiltų pernelyg didelis pavojus privatiems asmenims ir kompanijoms“, – teismui sakė P. Ristvedtas, kurį citavo televizija TV2.

„Turi būti riba“, – pridūrė teisininkas.

„Olen Betong“ siekia iš valstybės prisiteisti 140 mln. Norvegijos kronų (13,7 mln. eurų) kompensaciją.

Nors valstybė pripažįsta, kad žvalgybos tarnybos palaikė tokius kontaktus, ji tvirtina, kad žvalgybininkai neveikė nerūpestingai ir kad diskusijos apie saugumą yra normalaus darbo dalis.

„Norvegijos žvalgyba tik dirbo savo darbą“, – sakydamas įžanginę kalbą teisme pažymėjo generalinis prokuroras Fredrikas Sejerstedas.

Teismo procesas turėtų trukti penkias dienas; jame turi pasirodyti buvęs užsienio reikalų ministras ir dabartinis opozicinės Darbo partijos lyderis Jonas Gahras Store.

Kitas liudytojas bus Frode Bergas, kuris buvo kalinamas Rusijoje, bet pernai buvo paleistas per apsikeitimą šnipais.

64 metų F. Bergas – į pensiją išėjęs norvegų pasienietis – 2017 metais buvo sulaikytas Maskvoje po Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) slaptos operacijos.

Rusijos prokurorai apkaltino jį rinkus informaciją apie rusų atominius povandeninius laivus ir pernai balandį teismas jam paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Lapkritį jis buvo paleistas pagal Lietuvos ir Rusijos susitarimą, pagal kurį taip pat buvo paleisti du lietuviai – mainais į du Lietuvoje kalėjusius rusų šnipus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.