„Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos žiemos sesijoje iškilo daug klausimų dėl klausimų, susijusių su prezidento įvestomis Konstitucijos pataisomis (dėl nacionalinės teisės viršenybės prieš bet kokias tarptautines nutartis), buvo daug klausimų ir interpretacijų, kad mes neva peržengiame tarptautinės teisės sistemos ribas. Taip nėra“, – pareiškė P. Tolstojus per spaudos konferenciją.
„Rusijos piliečių teisinė apsauga nepasikeis, Europos (Žmogaus Teisių) Teismo sprendimai bus vykdomi 99 procentais – kaip ir iki šiol, tačiau yra temų, dėl kurių niekada ir jokiomis sąlygomis nesutiksime su Europos Tarybos nuostatomis“, – pareiškė jis.
Pasak P. Tolstojaus, viena tokių temų yra „Krymo, kuris buvo ir liks Rusijos dalis, ir tai apibrėžta mūsų Konstitucijoje“, klausimas.
Taip pat „netradicinės orientacijos žmonių grupės – LGBT – teisių išskyrimo tema. Šia tema mes taip pat nesutinkame su jų interpretavimu. Be to, dar yra visa virtinė politinių sprendimų, kuriuos ETPA leido sau priimti, kadangi Rusija nedalyvavo šio teismo formavime, nes jos nebuvo ETPA, todėl šių sprendimų legitimumas mums kelia abejonių“, kalbėjo Valstybės Dūmos vicepirmininkas.
Jis pridūrė, kad svarstant Konstitucijos pataisas „būtina paminėti, kad šeima, santuoka yra moters ir vyro santykiai, ir tada galėsime išvengti daugelio neaiškumų“.
Savo ruožtu Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis spaudos konferencijoje pareiškė, kad „mes (ETPA) esame pasirengę konstruktyviai peržiūrėti visas problemas ir (esame pasirengę) diskusijoms, taip pat ir Krymo klausimu“.
„Žinoma, dėl Krymo mes, galbūt, dar ilgai būsime pasmerkti ginčams ETPA. Tačiau drįstu manyti, kad po 10–15 metų, o gal ir anksčiau, gerokai išaugs skaičius susipažinusių su šio pusiasalio istorija, ir [kad jie], pabendravę su Rusijos delegacija ETPA, sutiks su mūsų pozicija“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad „Asamblėjoje, kaip didžiausią aprėptį turinčioje europietiškoje parlamentinėje arenoje, greičiausiai pasirodys tokių, kas palaikys Rusiją Krymo klausimu“.
Pasak jo, šis žingsnis sukeltų tokį „stiprų teigiamą atsakomąjį poveikį, kad atitinkamos Europos sostinės pripažintų Krymą Rusijos teritorija.
„Vis tik reikia būti realistais – tai įvyks ne šiandien ir ne rytoj, tačiau būtinai įvyks“, – pabrėžė L. Sluckis.
