JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir gynybos sekretorius Markas Esperis į Miuncheną vyksta Amerikai tikriausiai priartėjus prie paliaubų Afganistane, raginant atnaujinti sankcijas Iranui, pristačius naują Izraelio ir palestiniečių taikos planą ir bandant įtikinti sąjungininkes neleisti Kinijos kompanijai „Huawei“ dalyvauti kuriant naujos kartos mobiliojo ryšio tinklus.
Tuo pačiu metu pasaulyje nerimaujama dėl naujo, mirtinai pavojingo koronaviruso iš Kinijos plitimo.
Penktadienį prasidėsiančioje Miuncheno konferencijoje, kurioje anksčiau būta netikėtų ir kartais stebinančių pareiškimų, dalyvauja įvairūs užsienio diplomatai ir nacionalinio saugumo pareigūnai. Šiuos forumus ir anksčiau lydėdavo JAV ir Europos santykių audros, pavyzdžiui, per debatus dėl Irako karo 2003 metų pradžioje, tačiau dabartinis įtampos lygis pranoksta ankstesnius ir apima platesnį klausimų spektrą.
Europa tikriausiai nevaidins didelio vaidmens susitikime, kuris gali tapti didžiausiu forumo akcentu: konferencijos kuluaruose planuojamas M. Pompeo ir M. Esperio susitikimas su Afganistano prezidentu Ashrafu Ghani, pasirodžius akivaizdiems požymiams, kad netrukus gali būti sudarytas septynių dienų „smurto sumažinimo“ susitarimas, nulemsiantis oficialias Afganistano frakcijų derybas. Pasiūlymas yra „ant stalo“, trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė M. Esperis.
D. Trumpas iš principo sutiko su šiuo susitarimu, kurio galutines detales Dohoje Katare derina JAV specialusis pasiuntinys Afganistane Zalmay Khalilzadas ir Talibano atstovai. Apie planą informuoti pareigūnai sako, kad jame raginama po savaitės paliaubų per 10 dienų pradėti visų afganistaniečių derybas šalies politinės ateities gairėms nustatyti.
JAV pareigūnai atmetė teiginius, kad Talibanas ultimatumu pasiekė savo, ir pažymėjo, kad nepaisydamas rinkimų kampanijos pažado išvesti amerikiečių karius iš Afganistano ir kitų vietų, D. Trumpas dėl atakų prieš JAV pajėgas atsisakė ankstesnių susitarimų, kurie atrodė ranka pasiekiami.
Nors Afganistano klausimas gali tapti reikšmingiausiu Miunchene, kiti klausimai, tarp jų 2015 metų susitarimo su Iranu ateitis, turbūt labiau akcentuos įtampą tarp JAV ir Europos.
M. Pompeo, kurio dviejų dienų vizito darbotvarkėje numatyta kalba ir 10 atskirų susitikimų su užsienio pareigūnais, į Miuncheną atvyks netrukus po to, kai JAV valstybės departamentas pasiuntė kol kas aiškiausią signalą, kad D. Trumpo administracija įgyvendins ultimatumą savo sąjungininkėms Europoje dėl šios sutarties nutraukimo.
JAV administracijai nepatiko Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos nenoras greitai vykdyti procesą, galintį nuvesti prie Jungtinių Tautų sankcijų Iranui sugrąžinimo už minimo susitarimo sąlygų pažeidimus. Iranas pažeidė kelis susitarime numatytus limitus jo branduolinei programai, bet tvirtina, kad taip tik reaguoja į JAV pažeidimus. D. Trumpas 2018 metais išvedė JAV iš šio susitarimo.
Europiečiai, kurie nori išgelbėti susitarimą, sausio 15 dieną nenoromis inicijavo sutartyje numatytą ginčo sprendimo mechanizmą, kad priverstų Iraną aptarti įtariamus susitarimo pažeidimus, ir pradėjo procesą, pagal kurį, nepavykus išspręsti ginčo, šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos JT ir Europos Sąjungos sankcijos, bet JAV pareigūnai nėra patenkinti tuo, ką vadina nepakankama skuba vykdant procesą, galintį užtrukti mėnesius.
Vašingtono kantrybė senka, nes spalį baigs galioti JT ginklų embargas Iranui, ir administracija išdėstė planą, kaip išlaikyti draudimą priverčiant imtis veiksmų Saugumo Taryboje.
Šią savaitę Kongresui pateiktame dokumente Valstybės departamentas pirmą kartą nurodė, kad JT sankcijų, panaikintų pagal susitarimo sąlygas, automatiško sugrąžinimo sąlygas gali nustatyti bet kuri dėl jo susiderėjusi valstybė.
Administracija jau pastiprino šį karingai Irano atžvilgiu nusiteikusių pareigūnų remiamą argumentą teiginiu, kad nepaisant D. Trumpo pasitraukimo JAV tebėra susitarimo „dalyvė“, kaip apibrėžiama jį įtvirtinusioje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje.
Europiečiai, neminint Rusijos ir Kinijos, šaipėsi iš tokios pozicijos, bet gali neturėti kito pasirinkimo, tik sutikti su ja, nes rezoliucija neleidžia vetuoti sankcijų sugrąžinimo. Be to, jei kitos šalys atmes JAV poziciją, kils didelė geopolitinė konfrontacija dėl sankcijų, kelsianti rimtą pavojų tarptautinei prekybai.
Tačiau administracija dabar žengė dar vieną žingsnį ir įrodinėja, kad JAV turi įgaliojimus nustatyti, ar Iranas „reikšmingai nevykdo“ susitarimo reikalavimų. JAV sako, kad reikšmingo nevykdymo kriterijai JT rezoliucijoje neapibrėžti, todėl juos gali plačiai apibrėžti bet kuri dalyvė.
„Mūsų vertinimu, [sankcijų] sugrąžinimo mechanizmą inicijuojanti valstybė išlaiko lankstumą interpretuodama, kas yra „reikšmingas nesilaikymas“, – sakoma Valstybės departamento rašytiniame atsakyme į atitinkamą respublikonų senatoriaus iš Teksaso Tedo Cruzo, kuris laikosi griežtos pozicijos Irano atžvilgiu, klausimą.
Europiečiai priešinosi ankstesniems lobistiniams raginimams pasekti JAV pavyzdžiu ir pasitraukti iš susitarimo, bet JAV administracija turėtų juos labiau spausti dėl ginklų embargo pratęsimo, jei jie norės išsaugoti susitarimą.
Be nesutarimų dėl Irano, JAV susiduria su rimtu Europos priešinimusi D. Trumpo taikos Artimuosiuose Rytuose planui, kurį daug kas laiko šališku Izraelio naudai palestiniečių sąskaita ir nesiderinančiu su ankstesnėmis šio konflikto sprendimo gairėmis.
Antradienį Europos Sąjungos narės JT Saugumo Taryboje – Belgija, Estija, Prancūzija ir Vokietija – šaltai sureagavo į planą. „Šia JAV iniciatyva, tokia, kokia buvo pateikta sausio 28 dieną, nukrypstama nuo tarptautiniu mastu sutartų parametrų“ – sakoma jų pareiškime.
M. Pompeo ir M. Esperio taip pat laukia sunkus darbas sutrukdyti Europos šalims leisti Kinijos technologijų milžinei „Huawei“ dalyvauti kuriant 5G ryšio tinklus. Nepaisydamos griežtų perspėjimų, kad „Huawei“ dalyvavimas kels pavojų informacijos saugumui, ir grasinimų, kad JAV gali apriboti bendradarbiavimą žvalgybos srityje su šalimis, kuriose veikia ši kompanija, kelios valstybės atmetė visiško uždraudimo galimybę.
Britanija, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį paskelbė, kad leis „Huawei“ dalyvauti kai kuriose keblumų nekeliančiose savo tinklų srityse, o ES gairėmis dėl 5G taip pat neatsižvelgiama į JAV susirūpinimą.
