NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Europa jau yra saugi po ilgą laiką egzistuojančiu ir efektyviu branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Didžiosios Britanijos branduoliniai ginklai.
Nors Prancūzija yra NATO narė, šalis neleidžia aljansui naudotis savo atominiais ginklais. Tačiau praėjusią savaitę sakydamas svarbią kalbą E. Macronas pasisakė už dialogą tarp ES narių dėl vaidmens, kurį galėtų atlikti Prancūzijos turimos branduolinės atgrasymo priemonės.
Visgi J. Stoltenbergas, pernai susiginčijęs su Prancūzijos lyderiu, kuris tuomet pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“ dėl šios geopolitinio mąstymo, į naujausią Prancūzijos lyderio pasiūlymą reagavo gana šaltai.
„Turime atminti, jog šiandien turime europinę branduolinę atgrasymo priemonę. 28 sąjungininkai tai užtikrina kiekvieną dieną ir tai nėra tik pažadas, bet tai, kas yra naudojama jau dešimtmečius“, – per Miuncheno saugumo konferenciją žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Ji yra išbandyta ir patikrinta, mes ją naudojame ir ji yra oficialiai įtvirtinta ir tai yra didžiausia saugumo garantija Europai“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Po „Brexito“ Prancūzija yra vienintelė ES šalis, turinti branduolinių ginklų. Šios šalies prezidentas E. Macronas yra iškėlęs idėją dėl Europos „strategijos autonomijos“ – gebėjimo apsiginti nesikliaujant Jungtinėmis Valstijomis, tačiau jis neatsisako ir įsipareigojimų NATO.
J. Stoltenbergas pareiškė, jog Prancūzija yra „itin vertinama sąjungininkė“, kurios branduoliniai pajėgumai prisideda prie NATO bendro saugumo.
Tuo tarpu Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer pasveikino Prancūzijos siūlymą ir pridūrė, kad jis nekenkia JAV branduolinei apsaugai.
„Jeigu mes sustiprinsime Europą, tai visų pirmą reikš, kad stipriname NATO europinį ramstį“, – pareiškė ji.