Lyderių susitikimą aptemdė nesutarimai – Vakarai miršta ar klesti?

Miuncheno saugumo konferencija ilgus metus jungė Europą ir JAV, bet šiemet Bavarijoje buvo kalbama apie vis didėjančius skirtumus. Lyderiai diskutavo ne tik apie JAV įtakos silpnėjimą, bet ir apie Vakarų ateitį.

E.Macronas vėl aiškino apie Vakarų silpnėjimą ir būtinybę kalbėti su Rusija.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
E.Macronas vėl aiškino apie Vakarų silpnėjimą ir būtinybę kalbėti su Rusija.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Miuncheno saugumo konferencija ilgus metus jungė Europą ir JAV, bet šiemet Bavarijoje buvo kalbama apie vis didėjančius skirtumus. Lyderiai diskutavo ne tik apie JAV įtakos silpnėjimą, bet ir apie Vakarų ateitį.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Miuncheno saugumo konferencija ilgus metus jungė Europą ir JAV, bet šiemet Bavarijoje buvo kalbama apie vis didėjančius skirtumus. Lyderiai diskutavo ne tik apie JAV įtakos silpnėjimą, bet ir apie Vakarų ateitį.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Miuncheno saugumo konferencija ilgus metus jungė Europą ir JAV, bet šiemet Bavarijoje buvo kalbama apie vis didėjančius skirtumus. Lyderiai diskutavo ne tik apie JAV įtakos silpnėjimą, bet ir apie Vakarų ateitį.<br>Sputnik/Scanpix nuotr.
Miuncheno saugumo konferencija ilgus metus jungė Europą ir JAV, bet šiemet Bavarijoje buvo kalbama apie vis didėjančius skirtumus. Lyderiai diskutavo ne tik apie JAV įtakos silpnėjimą, bet ir apie Vakarų ateitį.<br>Sputnik/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 18, 2020, 10:08 AM

Nuo pirmojo susitikimo 1963-iaisiais Miuncheno saugumo konferencija buvo ta vieta, kurioje Vakarų šalių lyderiai diskutavo apie bendrus tikslus, problemas ir jų sprendimo būdus.

Šį savaitgalį Bavarijos sostinėje vykusi konferencija buvo kitokia.

Jungtinių Valstijų ir Europos nuomonės stipriai išsiskyrė.

Šį kartą niekas apie Vakarų „smegenų mirtį“ nekalbėjo, kaip kad praėjusiais metais skambiai apie NATO ištikusią krizę pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tačiau nesutarimai buvo ne ką mažesni.

Kritika Vašingtono pozicijai

Jau pradėdamas konferenciją Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris apkaltino Vašingtoną, Maskvą ir Pekiną skleidžiant nepasitikėjimą ir skatinant galios varžybas.

„Net ir mūsų artimiausios sąjungininkės Jungtinės Valstijos atmeta tarptautinės bendruomenės idėją. To rezultatai yra mažėjantis pasitikėjimas, didėjantis ginkluotės kiekis, mažesnis saugumas ir platus kelias į branduolinės ginkluotės varžybas“, – kalbėjo Vokietijos prezidentas.

Neminėdamas JAV prezidento Donaldo Trumpo pavardės jis atkreipė dėmesį į jo šūkį „padarykime Ameriką vėl didžią“.

„Vėl didžią“ – net jeigu nuo to nukenčia tavo kaimynai ir sąjungininkai“, – teigė F.W.Steinmeieris.

Apie Vakarų susilpnėjimą toliau kalbėjo ir E.Macronas.

„JAV vadovaujasi atsitraukimo politika ir persvarsto savo santykius su Europa“, – tvirtino Prancūzijos lyderis.

Jis, kaip atsaką į JAV pasitraukimą, nori matyti stiprėjančią Europą. E.Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo apie Europos Sąjungos „strateginę autonomiją“ kalbant apie užsienio ir saugumo politiką.

Eliziejaus laukų šeimininkas tvirtino, kad jo Europos vizija nėra nei nukreipta prieš NATO, nei alternatyva Aljansui, tačiau ji suteiktų žemynui patikimumo ir sustiprintų bendrą poziciją.

Amerikiečiai žada paramą

Tačiau amerikiečių delegacija bandė švelninti situaciją, o JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo kalbėjo visiškai kitokiu tonu.

„Tokie pareiškimai visiškai neatitinka realybės. Džiugiai galiu pranešti, kad kalbos apie transatlantinių santykių mirtį yra perdėtos. Vakarai laimi, mes laimime kartu ir viską toliau darome bendrai“, – kalbėjo M.Pompeo.

Amerikiečių svarbumo įrodymais jis įvardijo dešimtis tūkstančių Europoje dislokuotų JAV karių, kurie visada pasirengę apginti regioną nuo Rusijos agresijos.

Jis taip pat kalbėjo apie amerikiečių vaidmenį kovoje su teroristine „Islamo valstybe“.

Valstybės sekretorius M.Pompeo pažadėjo, kad JAV skirs 1 mlrd. dolerių (920 mln. eurų) „Trijų jūrų iniciatyvai“.

Ši iniciatyva apima Vidurio Europos regioną tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų. Investicijų tikslas – stiprinti energetikos, transporto ir skaitmeninės infrastruktūros sektorius, kad šalys būtų kuo mažiau priklausomos nuo Rusijos.

Apie transatlantinių ryšių svarbą kalbėjo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Bet koks bandymas atskirti Europą nuo Šiaurės Amerikos ne tik silpnina transatlantinius santykius, bet kartu ir skaldo visą Europą“, – kalbėjo J.Stoltenbergas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas taip pat tvirtino, kad Europos ir JAV supriešinimas niekam neišeitų į naudą, tad būtina diskutuoti visais nesantaiką keliančiais klausimais ir rasti sutarimą.

Skatina dialogą su Maskva

O klausimų, kurie skaldo ne tik transatlantinius, bet ir Europos vidaus santykius yra daugybė.

E.Macronas Miunchene ir toliau kalbėjo apie strateginio dialogo su Rusija reikalingumą. Anot jo, Europos bendravimas su Kremliumi yra vienintelis būdas išspręsti įšaldyta konfliktą Rytų Ukrainoje.

„Mano pozicija nėra nei prorusiška, nei antirusiška. Ji yra proeuropietiška“, – teigė E.Macronas.

Tačiau kartu Prancūzijos lyderis pripažino, kad Rusija nenustojo tiesioginiu arba netiesioginiu būdu bandyti daryti įtaką Europos šalims per rinkimus, o su tuo reikia kovoti.

„Aš netikiu stebuklais, tačiau politiniai sprendimai gali tam turėti reikšmės“, – kalbėjo Eliziejaus Laukų šeimininkas.

Nesutarimai kyla ir dėl Kinijos klausimo. JAV gynybos sekretorius Markas Esperas Miunchene įspėjo Europą, kad jei ji nesupras „Huawei“ keliamos grėsmės, tai gali pakenkti NATO ateičiai.

„Kinijos gaminamos 5G ryšio įrangos diegimas mūsų partnerių sistemas gali padaryti pažeidžiamas manipuliacijai ir šnipinėjimui. Tai atsilieps ir mūsų bendravimui ir dalijimuisi žvalgybine informacija“, – kalbėjo M.Esperas.

Vokietija dar nenusprendė, uždrausti ar leisti „Huawei“ šalyje plėtoti 5G ryšio tinklą. Tuo metu Jungtinė Karalystė prieš porą savaičių nusprendė nesekti JAV rekomendacijomis ir leido kinų kompanijai vykdyti savo veiklą. Todėl bendradarbiavimas su Kinija gali būti svarbus veiksnys, nulemsiantis transatlantinių santykių ateitį.

Parengta pagal „Deutsche Welle“, „Euractiv“, „Voice of America“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.