Kai 21 metų studentas Kemas Senoua Pavelas Darylas susirgo koronavirusu, jis visomis išgalėmis stengėsi neišvykti iš Kinijos.
Vaikinas iš Kamerūno, kuris mokosi Dzingdžou mieste. „Nesvarbu kas nutiks, nesiruošiu šios ligos nuvežti į Afriką“, – pasakojo K. S. P. Darylas, sėdėdamas savo bendrabučio kambaryje.
Studentas 14 dienų praleido karantine. Jis karščiavo, kosėjo ir patyrė kitas, labai į gripą panašias, komplikacijas.
Kai jaunuolis susirgo, jis prisiminė laiką, kuomet gimtinėje susirgo maliarija. „Kai ligoninėje atsidūriau pirmą sykį pradėjau galvoti apie mirtį ir kaip tai nutiks“, – apie neviltį kalbėjo K. S. P. Darylas.
13 dienų jis gulėjo vienoje iš Kinijos ligoninių. Jis buvo gydomas antibiotikais ir vaistais, kurie būna skirti ŽIV apsikrėtusiems asmenims.
Po dviejų savaičių Kemas pradėjo rodyti atsigavimo ženklus. Kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė, kad jis nebeserga. K. S. P. Darylas tapo pirmuoju afrikiečiu, kuris ir susirgo koronavirusu ir sugebėjo pasveikti.
Apie jo būklę informavo Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Egipte buvo užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis Afrikos žemyne. Sveikatos ekspertai teigia, kad šalyse, kuriose nėra kokybiškos sveikatos apsaugos gali būti sunku kautis su COVID-19 viruso protrūkiu.
„Nenoriu važiuoti namo, kol nepabaigsiu studijų. Manau, kad situacija susitvarkys, nes Kinijos valdžia apmoka ligoninės išlaidas“, – sako K. S. P. Darylas.
Dilema dėl evakuacijos
Sausio pabaigoje įvairių šalių vyriausybės išgabeno savo piliečius iš viruso židiniu tapusio Uhano miesto ir aplinkinių teritorijų.
Bet tūkstančiai studentų iš Afrikos, darbininkai ir jų šeimos tikina, kad jų gimtinių vadovai deda per mažai pastangų, kad užtikrintų jų saugumą.
„Mes esame Afrikos sūnūs ir dukros, bet mūsų žemyno lyderiai nepadeda tuomet, kuomet to labiausiai reikia“, – tikina medicinos studentė Tisiliyani Salima.
Mergina gyvena karantino sąlygomis savo bendrabučio kambaryje, o laikas 24 metų Zambijos Uhano studentų asociacijos vadovei slenka lėtai.
Dažniausiai ji miega ar tikrina socialinių tinklų įrašus. T. Salima veikia kaip jungtis tarp Zambijos studentų ir ambasados.
Didelė dalis šios šalies studentų nerimauja dėl maisto išteklių, svarbiausių medikamentų ir informacijos trūkumo.
T. Salima matė, kaip jos kursiokai keliauja į gimtąsias šalis, tačiau Afrikos šalių jaunuolių likimas yra liūdnesnis.
„Afrikos šalys tikina, kad Kinija gali susitvarkyti su šia krize. Nors situacija tikrai nėra gera. Žemyno šalys tiesiog nori palaikyti gerus santykius su Kinija ir nenori jos įžeisti“, – kalbėjo anonimu norėjęs likti asmuo.
Kinija yra didžiausia Afrikos prekybinė partnerė, o pastaraisiais metais šie santykiai pasiekė neregėtas aukštumas.
Tolimųjų Rytų valstybė tapo namais 80 tūkst. studentų iš įvairių Afrikos šalių. Tačiau Kinijoje įsikūrusių bendruomenių vadovai sako, kad šeimos, studentai, kurie įsikūrę Hubėjaus provincijoje sulaukia labai mažai pagalbos.
„Žmonės prašo, kad nevežtų jų į Nigeriją, nes jie supranta, kad jais niekas ten nepasirūpins. Jaučiuosi prastai, bet suprantu, kad visi mes žmonės ir galime išreikšti savo nuomonę“, – pasakojo studentė Angela.
Mergina pasakojo, kad Nigerijos ambasada ir aukščiausios institucijos nedaro nieko, kad pasirūpintų savo tėvynainiais.
„Mes nesame vertinami. Negauname jokių atsakymų“, – teigė Angela.
Mergina pirmą kartą per 22 dienas, kuomet buvo uždarytas Uhano miestas iškeliavo nusipirkti prekių.
„Jaučiuosi tarsi būdama vaiduoklių mieste. Kai išėjau iš bendrabučių komplekso pagalvojau, kad manęs niekas nebeleis sugrįžti į savo kambarius. Žmonės matuoja kūno temperatūrą šalia bendrabučio vartų“, – pasakojo Angela.
Sausio 30 dieną, Kamerūno bendruomenė išsiuntė laišką savo šalies prezidentui, kad pradėtų jų evakuaciją, bet atsakymo nesulaukė iki šiol.
Daktaras Pisso Scottas Nseke tikino, kad bendruomenė dėl evakuacijos yra susiskaldžiusi, tačiau vyras pripažino, kad visgi yra nusivylęs, kad Kamerūno valdžia net neatsako į pagalbos prašymus.
Kai kurios Afrikos šalys, kaip Egiptas, Alžyras, Morokas išgabeno savo gyventojus iš pavojingo Uhano miesto.
Jaučiasi užmiršti
Dramblio Kaulo Kranto, Ganos šalių vyriausybės bando glaistyti situaciją ir siunčia pinigus Uhane užstrigusiems asmenims, bet tau Kinijoje esančių piliečių neguodžia.
„Buvimas čia negarantuoja mūsų saugumo. Mes tiesiog esame šalyje, kurioje teikiamos geresnės sveikatos paslaugos. Jaučiamės pamiršti“, – tikino T. Salima.
„Sprendimas evakuotis neturi būti siejamas solidarumu su Kinija. Kiekviena šalis turi suprasti, kas yra geriausia jos piliečiams ir saugoti jų sveikatą“, – pasakojo Pekine įsikūrusios tarptautinės vystymo organizacijos narė Hannah Ryder.
K. S. P. Darylas sako, kad į Kamerūną negrįš: „Tai būtų labai pavojinga. Nenoriu rizikuoti. Grįžimas namo tokiu metu yra prastas sumanymas.“
Parengta pagal CNN inf.
