Slovakija balsuos žurnalisto nužudymo temdomuose rinkimuose

Slovakijos populistų koalicijos šeštadienį laukia kova dėl išlikimo per visuotinius rinkimus, kuriuos temdo vieno žurnalisto nužudymas 2018 metais, stipriai paveikęs šios euro zonos valstybės politiką.

 ​Slovakijos populistų koalicijos šeštadienį laukia kova dėl išlikimo per visuotinius rinkimus, kuriuos temdo vieno žurnalisto nužudymas 2018 metais, stipriai paveikęs šios euro zonos valstybės politiką.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 ​Slovakijos populistų koalicijos šeštadienį laukia kova dėl išlikimo per visuotinius rinkimus, kuriuos temdo vieno žurnalisto nužudymas 2018 metais, stipriai paveikęs šios euro zonos valstybės politiką.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  ​Slovakijos populistų koalicijos šeštadienį laukia kova dėl išlikimo per visuotinius rinkimus, kuriuos temdo vieno žurnalisto nužudymas 2018 metais, stipriai paveikęs šios euro zonos valstybės politiką.<br>AFP/Scanpix nuotr.
  ​Slovakijos populistų koalicijos šeštadienį laukia kova dėl išlikimo per visuotinius rinkimus, kuriuos temdo vieno žurnalisto nužudymas 2018 metais, stipriai paveikęs šios euro zonos valstybės politiką.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 28, 2020, 12:10 PM, atnaujinta Feb 28, 2020, 2:40 PM

Žurnalisto Jano Kuciako nužudymas, kurį, kaip įtariama, užsakė vienas su politikais susijęs verslininkas, tapo žaibolaidžiu visuomenės pasipiktinimui dėl šalyje išsikerojusios korupcijos.

Apklausos rodo, kad nuo šios žmogžudystės netikėtų padarinių smarkiai nukentėjusi Roberto Fico valdančioji populistinė kairės partija „Smer-SD“ („Kursas-socialdemokratija“) atkakliai kovoja su kylančia centro dešinės opozicine partija „Paprasti žmonės“ (OLaNO), didžiausią dėmesį skiriančia kovai su kyšininkavimu.

„Žmonės nori permainų, ypač – kovos su korupcija“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Grigorijus Mesežnikovas. Jis pridūrė, kad R. Fico „Smer-SD“ yra „laikoma atsakinga už korupciją“.

„Jano Kuciako nužudymas performavo visą politikos sceną, nes atsirado ir iškart paramos sulaukė naujos liberalų demokratų partijos“, – sakė analitikas. Jo nuomone, centro dešinės ir liberalių opozicinių partijų grupė turi galimybę formuoti vyriausybę.

J. Kuciako nužudymas, kuris išprovokavo didžiausius nuo komunistų laikų antivyriausybinius protestus, privertė pasitraukti premjerą R. Fico. Vyriausybės vadovo postą tuomet užėmė jo kolega partijoje Peteris Pellegrini.

Toliau rutuliojantis įvykiams, „iš niekur“ atėjusi liberalių pažiūrų teisininkė ir kovos su korupcija aktyvistė Zuzana Čaputova laimėjo pernai įvykusius šalies prezidento rinkimus.

Komentatoriai Bratislavoje šeštadienį tikisi tolesnių pokyčių, bet dėl labai išsibarsčiusių balsų rinkimų rezultatai sunkiai prognozuojami.

Nors R. Fico atmetė galimybę po rinkimų formuoti koaliciją su kraštutinių dešiniųjų „Liaudies partija – Mūsų Slovakija“ (LSNS), „Smer-SD“ ir LSNS šią savaitę suvienijo jėgas parlamente ir priėmė „Smer-SD“ pateiktą įstatymo projektą, numatantį papildomas išmokas pensininkams. Opozicija tai pasmerkė kaip užmaskuotą rinkimų kampaniją.

Pasinaudodama savo poza prieš isteblišmentą ir visuomenėje egzistuojančiu nepalankiu požiūriu į skurdžią Slovakijos romų mažumą, LSNS galėtų gauti dvigubai daugiau nei dabartinės 10 vietų 150 narių žemuosiuose parlamento rūmuose, rodo apklausos.

Būsimas premjeras?

Apklausoms rodant, kad OLaNO populiarumas smarkiai auga, ekscentriškas šios partijos lyderis ir parlamentaras Igoris Matovičius, regis, pakurstė visuomenės pasipiktinimą dėl žurnalisto nužudymo ir korupcijos valdžios sluoksniuose.

 

„Man patinka jų (OLaNO) priemonės prieš korupciją“, – naujienų agentūrai AFP I. Matovičiaus rinkimų kampanijos mitinge sakė mėsininkas Miroslavas Drugda. Daug žmonių pritraukęs mitingas vyko Lučeneco miestelyje centriniame Slovakijos regione, 250 km į rytus nuo Bratislavos.

46 metų I. Matovičius, buvęs žiniasklaidos bosas, kuris tapo milijonieriumi ir prieš dešimtmetį įkūrė OLaNO, galėtų tapti premjeru, jei jam pavyktų suvienyti susiskaldžiusią opoziciją.

„Jo geri politiniai instinktai, jis turi politinės rinkodaros talentą“, – sakė analitikas Jurajus Marušiakas, kuris pridūrė, kad „dėl savo nenuspėjamumo“ I. Matovičius yra „problemiškas partneris“.

„Labiausiai tikėtinas scenarijus yra centro dešinės į demokratiją orientuotos šešių ar net septynių partijų koalicinės vyriausybės sukūrimas“, – sakė G. Mesežnikovas.

Kraštutinių dešiniųjų laimėjimai? 

Šimtai šalininkų taip pat atėjo susitikti su LSNS lyderiu Marianu Kotleba per neseniai įvykusį mitingą Topolčanuose – mažame, palyginti skurdžiame miestelyje Slovakijos vakaruose. Būtent tokiose vietose ši partija stiprina savo pozicijas.

42 metų M. Kotleba, buvęs vieno regiono gubernatorius, garsėja tuo, kad vadovaudavo demonstracijoms, kuriose partijos nariai dalyvaudavo vilkėdami neonacių uniformas. Jam gresia nauji kaltinimai dėl neapykantą kurstančių kalbų, nors anksčiau jis buvo išteisintas dėl panašių įtarimų.

Kalbomis prieš migrantus ir romus LSNS 2016 metais pelnė savo pirmąsias vietas parlamente.

Norėdamas akcentuoti nusistatymą prieš romus, M. Kotleba į minėtą mitingą atsivežė partijos narį Milaną Mazureką, buvusį LSNS parlamentarą, kuris pernai buvo išvarytas iš parlamento Aukščiausiajam Teismui nuteisus jį dėl neapykantą romams kurstančių pasisakymų.

Jis pasakė ugningą kalbą, kurioje naudojosi apmaudu dėl pašalpų šios mažumos atstovams.

„Jie (romai) viską gauna nemokamai“, – sakė mitinge dalyvavęs pensininkas Jozefas Mikušas, anksčiau dirbęs malūne.

Kaip sako Bratislavoje gyvenantis analitikas Pavolas Babošas, valdančiosios „Smer-SD“ ir nacionalistų Slovakijos nacionalinės partijos (SNS) vykdomas „ksenofobinio ir rasistinio diskurso legitimizavimas yra kraštutinių dešiniųjų iškilimo priežastis“.

Apklausos rodo, kad pirmą kartą balsuosiantys rinkėjai dažniausiai renkasi LSNS.

„Norėčiau, kad Slovakija būtų Slovakija, o ne užsieniečių šalis“, – sakė 18-metė moksleivė Bibiana, kuri per mitingą darėsi asmenukes su kandidatais.

Rusijai draugiškas M. Kotleba nori, kad Slovakija pasitrauktų iš JAV vadovaujamo NATO, ir yra priešiškai nusiteikęs prieš Europos Sąjungą.

Nuo automobilių gamybos labai priklausoma Slovakijos ekonomika, kaip prognozuojama, šiemet turėtų sulėtėti 2,2 procento. Pernai ji lėtėjo 2,3 proc., o 2021-aisiais šis skaičius turėtų būti 2,6 proc., rodo Europos Komisijos naujausios prognozės.

Nedarbas yra palyginti mažas – 2019 metų pabaigoje jis buvo maždaug 5,6 procento.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.