Pasak PSO generalinio direktoriaus Tedros Adhanomo Ghebreyesuso, tai pirmasis kartas, kuomet dėl bent vienos iš koronaviruso atmainų skelbiama pandemija.
„Situacijos paskelbimas pandemija nekeičia PSO požiūrio į šio koronaviruso grėsmę. Tai nekeičia PSO veiksmų ir to, ką turi daryti valstybės“, – CNN citavo T.A.Ghebreyesusą.
Pasak CNN, pandemijos paskelbimas neturi labai specifinių kriterijų, tačiau yra trys svarbios sąlygos: virusas turi sukelti ligą ar mirtį, virusą žmogus gali perduoti žmogui, virusas turi plisti visame pasaulyje.
PSO pabrėžė, kad organizacijai nemažai nerimo kelia kai kurių šalių „neveiksnumas“.
Pasiuntė žinutę valstybėms
T.A.Ghebreyesusas neslėpė, kad situacija dėl koronaviruso kelia „didelį susirūpinimą“, tačiau pabrėžė, jog valstybėms dar nevėlu užkirsti kelią viruso plitimui.
„Visos šalys gali pakeisti šios pandemijos kursą“, – sakė jis.
Pasak T.A.Ghebreyesuso, „valstybių valdžios turi atrasti balansą tarp sveikatos apsaugos, suirutės mažinimo ir pagarbos žmogaus gyvybei.“
„Esame kartu situacijoje, kurioje ramiai turime priimti teisingus sprendimus ir apsaugoti pasaulio žmones. Tai įmanoma“, – kalbėjo jis.
„Rūpinkimės vieni kitais“
T.A.Ghebreyesusas taip pat priminė, ką turėtų padaryti kiekviena valstybė.
„Aktyvuoti visus reagavimo į ekstremalią situaciją mechanizmus; komunikuoti su žmonėmis apie rizikas ir kaip jie galėtų apsisaugoti; rasti, izoliuoti, atlikti testus ir gydyti visus COVID-19 atvejus bei surasti kiekvieną kontaktavusį su užsikrėtusiuoju“, – nurodymus vardijo PSO generalinis direktorius.
Jis taip pat priminė, kad jeigu dar nepadaryta, valstybės privalo paruošti ligonines bei apmokyti visą personalą, kaip reikėtų elgtis.
„Ir rūpinkimės vieni kitais“, – teigė jis.
„Virusą galima pristabdyti ir kontroliuoti“
PSO pabrėžė, kad žiūrėti vien į statistiką būtų klaidinga.
„Tai neatskleidžia visos istorijos“, – sakė T.A.Ghebreyesusas.
Jis taip pat kalbėjo, kad šią pandemiją suvaldyti įmanoma, o tuo ji skiriasi nuo kitų.
„Netgi šalys, kurių visuomenėse yra didesnis paplitimas, gali viską pakeisti. Keletas valstybių jau parodė, kad virusą galima pristabdyti ir kontroliuoti. Mes džiaugiamės, kad veiksmų sulėtinti ir kontroliuoti COVID-19 ėmėsi Iranas, Italija, Pietų Korėja. Suprantame, kad priemonės tapo didele našta žmonėms ir ekonomikai“, – per specialią spaudos konferenciją kalbėjo T.A.Ghebreyesusas.
Lietuvoje – trys koronaviruso atvejai
Lietuvoje kovo 11 dieną patvirtinti jau trys koronaviruso atvejai.
Pirmasis užsikrėtimo atvejis nustatytas dar vasario 28 dienos naktį. 39-erių moteris vis dar yra karantinuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Šią savaitę buvo paimtas jau ketvirtasis jos mėginys, kuris buvo teigiamas. Pacientė buvo grįžusi iš Italijos.
Antradienio vakarą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad nustatė dar du užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Tai – iš Šiaurės Italijos grįžusi sutuoktinių pora. Jie karantinuoti Kauno klinikinėje ligoninėje.
SAM nurodymu su sutuoktiniais kontaktavo du artimi giminaičiai – izoliuoti namuose.
Lietuvoje dėl koronaviruso grėsmės stebimi daugiau kaip 5,5 tūkst. žmonių.
Apie pandemiją mokslininkai įspėjo jau anksčiau
Primename, kad dar 2019 metais mokslininkai įspėjo, jog pasaulyje vos per kelias dienas gali kilti mirtinai pavojinga pandemija, kuriai nė viena šalis nėra pasiruošusi, tvirtina mokslininkai.
Mokslininkų teigimu, į gripą panaši liga dėl nuolatinio žmonių keliavimo po planetą gali pasklisti vos per 36 valandas ir pražudyti milijonus žmonių.
Kaip rodo mokslininkų padaryta apžvalga, vos trylika pasaulio šalių turi resursų, kurie galėtų padėti įveikti „neišvengiamą“ pandemiją. Tarp šių šalių aukščiausiai išsirikiavusios Jungtinė Karalystė (JK), JAV, Australija, Kanada, Prancūzija ir Olandija.
Tačiau, kaip įspėjo ekspertai, turint galvoje, kaip greitai gali pasklisti liga, net ir šioms šalims gali būti sunku sustabdyti jos protrūkį.
Sutramdyti grėsmingą ligą labiau pasiruošusios yra dauguma Europos Sąjungos šalių, tačiau ne taip gerai, kaip JAV ar JK.
Blogiausiai galimai pandemijai yra pasiruošusios dauguma Afrikos šalių.
Tai parodė tyrimo, žinomo, kaip Pasaulinis sveikatos saugumo indeksas, atlikto Johnso Hopkinso universiteto Sveikatos saugumo centro ir Branduolinės grėsmės iniciatyvos mokslininkų, rezultatai.
Įvertino, kaip reikėtų elgtis kilus pandemijai
Mokslininkai įvertino, kaip šalys visame pasaulyje turėtų elgtis, kilus pandemijai, atsižvelgiant į visą spektrą veiksnių.
Siūloma atsižvelgti į šalių įplaukas, sienų saugą, sveikatos apsaugos sistemą, taip pat politinius, socioekonominius ir aplinkosauginius rizikos veiksnius, kurie gali sutrukdyti kovai su pandemija.
Kol kas bendras pasiruošimo pandemijai indeksas vertinamas tik aukščiau nei 40 taškų iš galimų šimto.
Net tarp 60 turtingiausių šalių vidutinis indeksas vos peržengė 50 taškų.
Tyrimo ataskaitoje mokslininkai nurodė, kad nepaisant to, kaip šalis vertinama pagal šį indeksą, kuris yra savotiškas pasaulinio pasirengimo pandemijai barometras, grėsmė išlieka visur.
„Mirtinos užkrečiamos ligos gali greitai pasklisti: padidėjęs žmonių keliavimas oro keliais reiškia, kad ligos protrūkis vienoje šalyje gali pasklisti po visą pasaulį per valandas“, – rašė mokslininkai.
„Pasaulis pavojuje“
Minėtoji ataskaita pasirodė, praėjus vos mėnesiui po to, kai mokslininkų grupė, kuriai vadovavo buvusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovė ir buvusi Norvegijos premjerė daktarė Gro Harlem Brundtland, išleido įspėjimą apie pasauliui gresiančią ligą X.
Minėtoje ataskaitoje, pavadintoje „Pasaulis pavojuje“, rašoma, kad dabartinės pastangos pasiruošti tokių ligų, kaip Ebola, protrūkiams, yra „visiškai nepakankamos“.
Daktarė G.H.Brudtal ataskaitoje rašė: „Pasaulinės pandemijos grėsmė yra reali. Greitai judantys patogenai gali nužudyti dešimtis milijonų žmonių, sužlugdyti ekonomikas ir destabilizuoti nacionalinį saugumą“.
Anot daktarės, ankstesnės rekomendacijos, kaip elgtis, jeigu kiltų pasaulinė pandemija, pasaulio lyderių buvo visiškai ignoruojamos.
Jos komanda nupaišė pasaulio žemėlapį, kuriame pažymėjo infekcijas, kurios gali sukelti hipotetinį protrūkį. Tarp šių infekcijų yra ir naujai pasirodžiusių ir atgimusių, laikytų išnaikintomis ar suvaldytomis. Žemėlapyje buvo pažymėtos tokios ligos, kaip Ebola, Zika ir Nipos virusai, taip pat penki gripo tipai.
Vėliau buvo įtraukti ir Vakarų Nilo virusas, atsparios antibiotikams bakterijos, tymai, ūminis vangusis mielitas (angl. Acute Flaccid Myelitis, AFM), geltonoji ir Dengė karštligės, maras bei beždžionių raupai.
Ataskaitoje buvo priminta, kokią žalą padarė garsioji 1918 metų ispaniškojo gripo pandemija ir pastebėta, kad šiuolaikinių žmonių turimas pranašumas keliauti į kitas šalis gali padėt grėsmingoms ligoms dar greičiau pasklisti po kitas šalis.
Prieš šimtmetį ispaniškoji gripo pandemija apėmė trečdalį pasaulio populiacijos ir pražudė 50 mln. žmonių.
O štai visai neseniai Vakarų Afrikoje siautusi Ebolos epidemija, teigiama, jau nusinešė 11 tūkst. žmonių gyvybių. Kitas šio mirtino viruso protrūkis, kainavęs 2 tūkst. 100 gyvybių, kilo Kongo demokratinėje respublikoje ir mirtimi pasibaigusių susirgimų tik daugėja.
„The Economist“ grupei priklausančios konsultavimo ir tyrimų įmonės „The Economist Intelligence Unit“ vyresnysis patarėjas Leo Abruzzese, padėjęs parengti ataskaitą, sakė, kad ji padėjo nustatyti svarbiausias pasaulinio pasirengimo pandemijai spragas.
„Nenustačius sistemoje spragų esame kur kas pažeidžiamesni, nei turėtume. Šis indeksas pakankamai tikslus, kad nubrėžtų gaires, kaip šalys gali reaguoti ir duotų finansuotojams įrankį, kaip nukreipti jų išteklius“, – sakė jis.
Apie ispaniškąjį gripą
Mirtinu ispaniškojo gripo virusu 1918 metais užsikrėtė daugiau kaip trečdalis žmonijos. Vos per kelis mėnesius šis gripas pražudė per 50 mln. žmonių – triskart daugiau nei žuvo Pirmajame pasauliniame kare. Šis tai padarė greičiau nei bet kokia kita liga, užfiksuota pasaulio istorijoje.
Dauguma gripo protrūkių nusineša paauglių, senyvo amžiaus žmonių ar nusilpusių lėtinėmis ligomis sergančių žmonių gyvybes, tačiau 1918 metais kilusi pandemija visų pirma pražudė sveikus jaunus suaugusiuosius.
Siekdami pakelti dvasią karo laikų cenzoriai Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir JAV ribojo pranešimus apie ligą ir mirtis nuo jos. Tačiau to meto spauda galėjo laisvai skelbti apie epidemiją Ispanijoje – šiai šaliai ji ypač smarkiai smogė. Iš čia ir kilo pandemijos pavadinimas – ispaniškasis gripas.
Mokslininkai mano, kad uždaros kareivinės ir masiniai karinių pajėgų judėjimai Pirmojo pasaulinio karo metu pagreitino pandemijos protrūkį ir greičiausiai padidino viruso pernešimą bei lėmė jo mutaciją.
Kiek tiksliai žmonių numirė 1918-1919 metų sezono gripo pandemijos metu tiksliai nežinoma, bet skaičiuojama, kad neišgyveno apie 10-20 proc. užsikrėtusiųjų, taigi mirčių skaičius galėtų būti 50-1000 mln.
