Italijoje per parą mirė 475 asmenys, sveikatos apsaugos sistemai gresia krachas

Italija trečiadienį pranešė apie dar 475 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirtį, o šis vienos paros aukų skaičius yra didesnis nei užfiksuotas kurioje nors kitoje šalyje nuo pat protrūkio pradžios Kinijoje praeitų metų pabaigoje.

Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AFP/Scanpix 
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AFP/Scanpix 
Jungtinėje Karalystėje parduotuvių lentynos faktiškai tuščios. Panikos apimti žmonės perka viską, ką mato.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Jungtinėje Karalystėje parduotuvių lentynos faktiškai tuščios. Panikos apimti žmonės perka viską, ką mato.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>ZUMAPRESS.com/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>ZUMAPRESS.com/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Jungtinėje Karalystėje koronaviruso protrūkio aukų padaugėjo iki 104, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.<br>PA Images/Scanpix nuotr.
 Jungtinėje Karalystėje koronaviruso protrūkio aukų padaugėjo iki 104, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.<br>PA Images/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>ZumaPress.com/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>ZumaPress.com/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Italijoje susirgusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 35 tūkstančius, per pastarąją parą mirė dar 475 žmonės, o šalies sveikatos apsaugos ekspertai baiminasi artėjančio sistemos kracho.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Mar 18, 2020, 7:21 PM, atnaujinta Mar 18, 2020, 9:24 PM

Bendras infekcija COVID-18 užsikrėtusių ir mirusių pacientų skaičius Italijoje išaugo iki 2 978, tai yra, jis sudaro daugiau kaip pusę visų pandemijos aukų už Kinijos ribų.

Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius Italijoje buvo 35 713.

Ankstesnis vienos paros aukų skaičiaus rekordas taip pat buvo užfiksuotas Italijoje praeitą sekmadienį.

60 mln. gyventojų turinti Pietų Europos šalis dabar yra užregistravusi 34,2 proc. oficialiai su COVID-19 siejamų mirčių pasaulyje.

Du trečdaliai pacientų (1 959) mirė šiauriniame Lombardijos regione aplink Milaną, Italijos finansų ir mados sostinę.

Kaimyniniame Emilijos-Romanijos regione, kuriame yra Bolonijos miestas, mirė iš viso 458 žmonės, o Pjemonte, kuriam priklauso Turinas – 154 pacientai.

Lacijaus regione, įskaitant sostinę Romą, užregistruotos 32 mirtys ir 724 užsikrėtimo atvejai.

Lombardijos sveikatos sistemai gresia visiškas krachas

Italijos Lombardijos regiono prezidentas Attilio Fontana dėl labai didelio koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičiaus įspėja dėl visiško sveikatos sistemos kracho savo regione.

„Deja, infekcijų skaičiai nemažėja, jie lieka dideli. Netrukus mes nebesugebėsime ligoniams pasiūlyti gydymo“, - sakė A. Fontana, kurį cituoja žiniasklaida. Jis paragino gyventojus paisyti draudimo išeiti iš namų. „Bet koks išėjimas iš namų yra rizika jums ir kitiems. Mes reikalaujame šios aukos, kad išgelbėtume žmonių gyvybes“.

Situacijos nepalengvina ir tai, kad 8 procentai šalyje užsikrėtusiųjų žmonių yra medikai ir medicinos personalas.

Lombardija yra labiausiai koronaviruso paveiktas Italijos regionas.

Mirė 10 katalikų kunigų

 Italijoje nuo naujojo koronaviruso mirė mažiausiai 10 katalikų kunigų, kurių daugiau kaip pusė priklausė ypač nuo epidemijos nukentėjusio Bergamo vyskupijai, trečiadienį pranešė portalas „Catholic News Agency“.

„Labai daug yra kunigų, mirusių šią savaitę, ir tų, kas toliau guli ligoninėse sunkios būklės“, – sakė Bergamo vyskupas Francesco Beschi.

Jis pažymėjo, kad katalikų kunigai „labai kenčia“ negalėdami dalyvauti mišiose su savo parapijiečiais. „Net šiandien, laikydamiesi visų reikiamų atsargumo priemonių, mes vis dar šalia savo žmonių, suprasdami, kad liudijame jiems Kristų, bet, kita vertus, galime būti ir viruso nešiotojai“, – sakė F. Beschi.

Kremonos vyskupas Antonio Napolioni , kuris 10 dienų pragulėjo ligoninėje su sunkiais COVID-19 simptomais, ėmė sveikti ir kovo 16 dieną grįžo namo. Jis 14 dienų laikysis karantino ir bus stebimas, o vėliau jam bus atlikti pakartotiniai testai.

A. Napolioni tapo antru pasaulio vyskupu, persirgusiu COVID-19. Pirmasis buvo 98 metų Kinijos Nanjango apygardos vyskupas emeritas Josephas Zhu Baoyu, kuris jau pasveiko.

JAV užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius perkopė 7 tūkstančius

Remiantis valstybinių ir vietos sveikatos apsaugos institucijų, atskirų valstijų valdžios bei federalinių ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, visose 50 valstijų ir Kolumbijos apygardoje yra užregistruoti 7 111 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, pranešė televizija CNN.

Daugiausiai COVID-19 sergančiųjų Niujorko valstijoje (2382 atvejai), Vašingtono valstijoje (1012 atvejų), Kalifornijoje (722 atvejai), Naujajame Džersyje (268 atvejai), Masačusetse (218 atvejų) ir Floridoje (211 atvejų).

Nuo koronaviruso mirė mažiausiai 117 žmonių, daugiausiai Vašingtono (54), Niujorko (20) ir Kalifornijos (13) valstijose.

Pirmas užsikrėtimo koronavirusu atvejis JAV buvo registruotas sausio mėnesį.

Jungtinėje Karalystėje koronaviruso aukų padaugėjo iki 104

Jungtinėje Karalystėje koronaviruso protrūkio aukų padaugėjo iki 104, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Šis skaičius yra beveik trečdaliu didesnis už ankstesnį.

Antradienį buvo pranešta apie 71 žmogų, mirusį Britanijoje nuo COVID-19 protrūkio pradžios. Tačiau trečiadienį valstybinė Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) informavo, jog Anglijoje žuvo 32 koronavirusu užsikrėtę pacienta ir dar vienas žmogus užgeso Škotijoje.

Jungtinėje Karalystėje nuo penktadienio visos mokyklos bus uždarytos „iki atskiro pranešimo“, vyriausybei imantis naujų priemonių koronaviruso pandemijai stabdyti, trečiadienį pranešė švietimo sekretorius Gavinas Williamsonas.

Premjeras Borisas Johnsonas vengė sekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir uždaryti mokyklas, nes toks žingsnis smarkiai paveiktų darbuotojus.

Tačiau užkratui plintant ir mirčių per parą padaugėjus nuo 71 iki 104, vyriausybės vadovas nurodė, kad mokyklos vėliau šią savaitę bus uždarytos neribotam laikui.

„Kai mokyklos užvers savo vartus penktadienio popietę, jie liks uždaryti iki atskiro pranešimo“, – per spaudos konferenciją sakė premjeras.

Išimtys bus daromos itin svarbių darbuotojų, įskaitant medicinos personalą, policininkus ir kurjerių tarnybų vairuotojus, vaikams taip pat pažeidžiamiausiems vaikams.

B. Johnsonas anksčiau šią savaitę rekomendavo gyventojams dirbti iš namų ir vengti kelionių ir nebūtinų tiesioginių kontaktų su kitais žmonėmis, nes epidemijos tempas pradeda įsibėgėti.

Trečiadienį jis sakė, kad šios priemonės daro poveikį, bet pakartojo, kad žmonėms, kuriems pasireiškė susirgimui COVID-19 būdingi simptomai, turėtų izoliuotis vienai ar dviem savaitėms, priklausomai nuo aplinkybių.

„Visi privalo vadovautis šiais patarimais, kad apsaugotų save ir savo šeimas, taip pat, dar svarbiau – platesnę visuomenę“, – pabrėžė premjeras.

B. Johnsonas pridūrė, kad „nedelsime įvesti tolesnių ir spartesnių priemonių“.

Spėliojama, kad Londone gali būti imtasi itin drakoniškų priemonių, nes sostinėje registruojama daugiausiai užsikrėtimų.

„Žinome, kad Londonas lenkia kitus iš mūsų, todėl galime pamatyti griežtesnių priemonių negu iki šiol esame paskelbė, kad jų bus imamasi“, – anksčiau Edinburge sakė Škotijos vyriausioji ministrė Nicola Sturgeon.

Ketvirtadienį vyriausybė pateiks teisės akto projektą, numatantį, kad jai bus suteikti nepaprastieji įgaliojimai imtis priemonių prieš pandemiją, įskaitant įvairių objektų uždarymą ir susirinkimų suvaržymą.

Su koronavirusu kovojanti Vokietija stiprina medicinos pajėgumus

Vokietijos federalinė vyriausybė ir žemių administracijos trečiadienį paskelbė apie priemones gydymo pajėgumams sustiprinti, šaliai grumiantis su intensyvėjančiu koronaviruso protrūkiu.

Planuojama teikti dvigubai intensyvesnę priežiūrą kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams, taip pat pritaikyti daugiau patalpų gydymo procedūroms.

„Siekiame padvigubinti [lovų skaičių intensyvios kvėpavimo takų priežiūros skyriuose], o federalinių žemių buvo paprašyta prisidėti prie šio plano įgyvendinimo“, – sakė vyriausybės atstovė Ulrike Demmer.

Vokietija šiuo metu yra apie 25 tūkst. intensyviai priežiūrai skirtų lovų su kvėpavimo aparatais, o Berlynas užsakė tūkstančius papildomų įrenginių, siekdamas padidinti jų skaičių.

Vėliau trečiadienį paskelbtame pranešime federalinės vyriausybės ir žemių pareigūnai pažymėjo, kad tokios patalpos kaip viešbučiai, reabilitacijos centrai ir viešos paskirties salės gali būti pertvarkyti į erdves, skirtas gydyti švelnesnius simptomus turinčius žmones.

Toks žingsnis leistų „sutelkti papildomų pajėgumų daugybei paprastesnių gydymo procedūrų... ir atlaisvinti ligonines, kad būtų galima jose gydyti sunkiau sergančius pacientus“, pabrėžė valdininkai.

Vokietija yra viena labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių valstybių. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje iki vėlyvo trečiadienio buvo užfiksuota 8 198 užsikrėtimo atvejų, tai yra, 1 042 atvejais daugiau nei ankstesnę dieną. Dar 12 žmonių mirė.

Oficialius duomenis skelbiantis Roberto Kocho visuomenės sveikatos institutas (RKI) paragino piliečius vengti kontaktų su aplinkiniais ir perspėjo apie infekuotųjų skaičiaus eksponentišką augimą.

Tuo metu kanclerė Angela Merkel, trečiadienio vakarą per televiziją kreipdamasi į tautą, paragino tėvynainius griežtai laikytis socialinio atskyrimo priemonių. Tai buvo pirmasis toks jos kreipimasis per 15 metų valdžioje, neskaitant tradicinių pasveikinimų su Naujaisiais metais.

„Jei nesugebėsime per kelias savaites tvariai ir veiksmingai sumažinti kontaktų tarp žmonių, įmanoma, kad per du ar tris mėnesius turėsime iki 10 mln. atvejų“, – per spaudos konferenciją pareiškė RKI pirmininkas Lotharas Wieleris.

Pirmadienį vyriausybė ir atskiros žemės paskelbė apie drastiškus naujus viešojo gyvenimo apribojimus, įskaitant visų neesminių parduotuvių uždarymą ir religinių susibūrimų draudimą.

Tarp parduotuvių, kurioms leidžiama neuždaryti savo durų, yra prekybos centrai, bankai ir vaistinės, o barams, klubams, baseinams ir kino teatrams liepta užsidaryti. Mokyklos ir vaikų darželiai taip pat nedirba.

Dėl koronaviruso krizės Norvegija siūlo išplėsti vyriausybės galias

Norvegijos vyriausybė trečiadienį paskelbė siūlysianti pakeisti įstatymus, kad jai būtų suteikti didesni įgaliojimai, leidžiantys sparčiau veikti krizių atvejais, pavyzdžiui, per dabartinę koronaviruso pandemiją.

„Tai – nepaprasta padėtis, kai mums reikia veikti greitai“, – per spaudos konferenciją sakė premjerė Erna Solberg.

„Taigi, vyriausybė šią popietę pateiks parlamentui teisės akto projektą, suteiksiantį vyriausybei mandatą skubiai įvesti taisykles, įskaitant taisykles, nukrypstančias nuo galiojančių įstatymų, išskyrus konstituciją ir žmogaus teises“, – pridūrė ji.

Projektas, kuriam po praeitą sekmadienį vykusių konsultacijų jau pritarė šalies opozicija, turėtų būti oficialiai pateiktas parlamentui penktadienį.

Galimybei išplėsti vyriausybės įgaliojimus numatyti tam tikri saugikliai. Nukrypimai nuo galiojančių įstatymų turi trukti ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir galėtų būti atmesti trečdaliu parlamento narių balsų.

„Pažadame protingai naudotis šiuo įstatymu“, – pabrėžė E. Solberg.

Dėl koronaviruso protrūkio vyriausybė paskelbė „radikaliausias priemones“, kokios šalyje buvo kada nors taikytos taikos metu. Norvegija jau atšaukė visus kultūros ir sporto renginius, paragino gyventojus susilaikyti nuo bet kokių kelionių į užsienį, o medicinos darbuotojams išvykti apskritai buvo uždrausta.

Trečiadienį šalyje buvo patvirtinti 1 423 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iki šiol šalyje mirė šeši šia liga užsikrėtę žmonės.

Prancūzijoje – dar 89 mirtys nuo koronaviruso

Naujojo koronaviruso pandemija Prancūzijoje per pastarąją parą pareikalavo 89 gyvybių, o bendras mirčių skaičius šalyje siekia 264, trečiadienį pranešė vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

„Turime epidemiją, kuri greitai tampa vis rimtesnė“, – sakė J. Salomonas, pridūręs, kad Prancūzijoje šiuo metu koronavirusas yra patvirtintas 9 134 žmonėms; 3 626 iš jų gydomi ligoninėje.

Jis sakė, kad naujų susirgimo atvejų skaičius kasdien auga dvigubai, ir pridūrė, kad tyrimai dėl COVID-19 atliekami tik tiems, kas turi kvėpavimo sunkumų. Tai reiškia, kad tikrasis skaičius sergančiųjų lengva šios koronaviruso sukeliamos ligos forma gali būti daug didesnis.

Prancūzijoje jau antra diena tęsiasi karantinas, kurį, siekiant kovoti su koronavirusu, paskelbė prezidentas Emmanuelis Macronas. Žmonėms iš savo namų leidžiama išeiti tik dėl būtiniausių priežasčių.

Vyriausybės atstovė spaudai Sibeth Ndiaye kiek anksčiau pripažino, kad Prancūzija susiduria su „logistiniais sunkumais“ dėl apsauginių kaukių tiekimo, ir pasmerkė „nepriimtinas“ kaukių vagystes iš ligoninių.

Kaip anksčiau sakė ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as , vyriausybė prašo parlamentarų leisti paskelbti nacionalinę sveikatos nepaprastąją padėtį, kad būtų aktyvuoti specialieji vykdomieji įgaliojimai kovoti su koronavirusu.

„Mūsų šalis patiria sveikatos krizę, kokios nebuvo visą šimtmetį. Ši krizė reiškia, kad turime imtis griežtų priemonių, kad perspėtume apie epidemiją, sulaikytume ir suvaldytume ją“, – teigė premjeras.

PSO vadovas: koronavirusas yra „žmonijos priešas“

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad naujasis koronavirusas yra „žmonijos priešas“, per pandemiją užsikrėtusių žmonių skaičiui peržengus 200 tūkst. ribą.

„Šis koronavirusas kelia mums precedento neturinčią grėsmę“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis pabrėžė, kad ši krizė yra „beprecedentė galimybė visiems kaip vienas susitelkti prieš bendrą priešą: žmonijos priešą“.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.