Europoje – jau per 100 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, per parą pasaulyje daugiau kaip 1 tūkst. mirčių Kovo 19 d. informacija apie situaciją pasaulyje dėl COVID-19

Iki ketvirtadienio 18 val. 30 min. Grinvičo (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku pasaulyje užregistruota 9 952 mirties atvejai. Per mažiau nei parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 1 tūkst. Daugiausiai naujų mirčių ketvirtadienį užfiksuota Italijoje – 427, Ispanijoje – 165, Irane – 149, Prancūzijoje – 108.

Pasaulyje sparčiai kylant užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiams – gera žinia iš Kinijos. Per trečiadienį Kinijoje, kur praėjusių metų pabaigoje ir pradėjo plisti koronavirusas, nebuvo užfiksuotas nė vienas vietinio lygio užsikrėtimo atvejis.

Tai – pirmasis kartas nuo Uhano koronaviruso plitimo pradžios.

Kinija trečiadienį pranešė, kad užfiksavo 34 užsikrėtimo koronavirusu atvejus, tačiau visi jie – įvežtiniai.

Šis faktas – nauja žyma Kinijos kovoje su koronavirusu. Dar praėjusį mėnesį Kinija per dieną pranešdavo apie tūkstančius naujų užsikrėtimo atvejų, buvo laikoma didžiausią riziką pasaulyje turinčia šalimi, tačiau dabar akys krypsta į Europą, o tiksliau – Italiją, kur itin didelė grėsmė kilo visai sveikatos sistemai.

Iki ketvirtadienio 20 valandos Italijoje buvo užfiksuoti 41 035 užsikrėtimo atvejai ir 3405 mirtys. Italija yra antra valstybė pasaulyje pagal užfiksuotus užsikretimo koronaviruso atvejus. Tačiau pirmaujančioje Kinijoje šiuo metu aktyvių užsikrėtimų – 7263, Italijoje – 28 710.

Trečiadienį Italijoje per parą mirė 475 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės. Tai – didžiausias skaičius visame pasaulyje. Ketvirtadienį mirė dar 427 žmonės ir pagal bendrą mirčių skaičių Italija aplenkė Kiniją.

Kinija pranešė, kad dabar ruošiasi antrajai užsikrėtimų bangai. Ją sukelti gali iš JAV, Europos ar Australijos grįžtantys žmonės.

Europoje užregistruotų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu SARS-nCOV-2 atvejų skaičius peržengė 100 tūkstančių, rodo ketvirtadienį vakare paskelbti naujienų agentūros AFP apibendrinti duomenys.

Remdamasi oficialiais šaltiniais, agentūra nurodė, kad iki ketvirtadienio 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku Europoje buvo užregistruota 100 470 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų. Iš šių pacientų mirė 4 752 žmonės – tai yra, daugiau negu Azijoje, kur užsikrėtė mažiausiai 94 253 žmonės, o 3 417 mirė.

Šis diagnozuotų atvejų skaičius atspindi tik nedidelę dalį visų užsikrėtimų, nes daugelis šalių testus atlieka tik asmenims, kuriems pasireiškia sunkiausi simptomai.

Prancūzijoje koronaviruso epidemija nusinešė dar 108 žmonių gyvybių, o bendras aukų skaičius išaugo iki 372, ketvirtadienį paskelbė vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

„Užsikrėtusiųjų skaičius dvigubėja kas keturios dienos“, – žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad Prancūzijoje koronavirusas plinta „sparčiai ir intensyviai“.

Italijos premjeras Giuseppe Conte ketvirtadienį pareiškė, kad karantinas labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioje Europos šalyje bus pratęstas.

Kovo 12 dieną visoje šalyje paskelbtų priemonių, įskaitant daugumos kompanijų uždarymą ir viešų susibūrimų draudimą, galiojimas turėjo baigtis kovo 25-ąją.

Tokios priemonės, kaip mokyklų uždarymas ir draudimas žiūrovams dalyvauti sporto renginiuose, buvo įvestos iki balandžio 3 dienos.

„Priemonės, kurių ėmėmės,.. privalo būti pratęstos po pirminio termino“, – sakė ministras pirmininkas leidiniui „Corriere della Sera“.

G. Conte paminėjo daugelio kompanijų uždarymą, „individualios veiklos“ sustabdymą ir mokyklų uždarymą.

„Išvengėme sistemos griūties, varžomosios priemonės veikia“, – sakė jis.

Premjeras išreiškė viltį, kad epidemijos pikas šalyje bus pasiektas po kelių dienų, o tada naujų užsikrėtimo atvejų ims mažėti.

Tačiau jis perspėjo, kad net ir pasibaigus blogiausiems dalykams „negalėsime iš karto grįžti į tokį gyvenimą, koks buvo“.

Šiaurės Italijos Bergamo mieste taip pat pranešama apie perpildytą krematoriumą, o mirusiųjų nuo koronaviruso kūnai jau vežami į kitus Italijos regionus, rašo naujienų agentūra "Ansa".

Bergamo krematoriume per parą galima kremuoti iki 25 mirusiųjų, tačiau su pastarųjų dienų milžiniška apkrova jis nebesugeba susitvarkyti.

Žmonių palaikai vežami į kitus šalies miestus, ten kremuojami, o aukų pelenai vėliau bus sugrąžinti į Bergamo miestą.

Ispanijoje taip pat neramu. Šalyje per dieną užfiksuota 2378 naujų koronaviruso atvejų per dieną, o naujų mirčių – 129.

Šiuo metu Ispanijoje iš viso užsikrėtusių yra daugiau nei 17 tūkst. žmonių. 1107 iš jų pasveiko, 767 mirė. 

Manoma, kad šie skaičiai toliau didės, plečiantis galimybei atlikti testus dėl COVID-19.

Ukraina ketvirtadienį vakare pranešė apie trečiąjį šalyje mirties nuo naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos atvejį.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog Ivano Frankivsko ligoninėje nuo COVID-19 mirė moteris. Apie jos amžių nepranešama, tačiau teigiama, jog moteris į gydymo įstaigą kreipėsi per vėlai, kad būtų galima išgelbėti jos gyvybę. Moteris mirė per parą nuo hospitalizavimo.

Naujaisiais duomenimis, Ukrainoje užfiksuotas 21 ūminės kvėpavimo takų ligos COVID-19 atvejis. Per pastarąją parą jų padaugėjo penkiais, o mirčių skaičius išaugo iki trijų.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad jo šalis pajėgi sulėtinti koronaviruso plitimą per ateinančius tris mėnesius, vykdydama griežtas priemones, turinčias suvaržyti kontaktus tarp gyventojų.

Vyriausybė anksčiau šią savaitę paragino daugiau žmonių dirbti iš namų ir vengti viešojo transporto, barų, klubų ir restoranų, kad būtų sulėtintas užkrato plitimas.

Iki šiol JK užregistruotos 144 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtys.

Vyriausybė pristatė planus, kad jai turėtų būti suteikti nepaprastieji įgaliojimai, siekiant pažaboti sparčiai plintančią ligą – įskaitant asmenų, kuriems įtariama infekcija, priverstinį testavimą.

Vis tik B. Johnsonas sakė esąs „absoliučiai įsitikinęs“, kad padėtis gali būti pagerinta, jeigu bus imtasi „tvirtų, ryžtingų, kolektyvinių veiksmų“, taip pat bus atliekama daugiau testų ir intensyvinama diagnostika.

Per spaudos konferenciją premjeras pareiškė: „Visa tai įvertinęs manau, kad galime apgręžti tėkmę per ateinančias 12 savaičių... bet tik tuomet, jeigu atliksime visus žingsnius, kuriuos esame išdėstę.“

„Tai – gyvybiškai svarbu. Tokiu būdu sumažinsime piką“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, kuo paremta ši jo išvada, B. Johnsonas pripažino: „Negaliu stovėdamas čia pasakyti jums, kad [tai pasieksime] iki birželio pabaigos, kad [epidemija vystysis] žemėjančia linkme.“

„Tai įmanoma. Tačiau paprasčiausiai negaliu pasakyti, jog tai bus užtikrinta. Žinoma, kad ne. Nežinome, kokia mūsų padėtis, ir nežinome, kiek visa tai dar tęsis, – tęsė premjeras. – Tačiau galiu jums pasakyti, kad tai truks ribotą laiką. Mes apgręšime srautą, ir galiu įsivaizduoti, kaip tai padaryti per ateinančias 12 savaičių.“

Britanijoje šiuo metu nevykdomas testavimas visiems asmenims, kuriems pasireiškia COVID-19 būdingi simptomai. Vyriausybė tiesiog rekomenduoja žmonėms likti namuose, kad būtų apsaugoti senyvi ir kitomis ligomis sergantys asmenys, patenkantys į didžiausios rizikos grupę.

Vėliausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalyje yra patvirtinti 3 229 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bet vyriausybės vyriausiasis konsultantas mokslo klausimais Patrickas Vallance'as sakė, kad būtų „protinga“ manyti, jog iš tikrųjų užsikrėtusiųjų yra apie 55 tūkstančiai.

Rusija ketvirtadienį apkaltino Briuselį „amoraliu“ elgesiu ir siekiu užmaskuoti savo problemas, Europos Sąjungai pareiškus, kad Maskva skleidžia melagingą informaciją apie koronaviruso pandemiją.

Trečiadienį Europos Sąjunga pareiškė, kad Rusija kelia pavojų žmonių gyvybėms, vykdydama, kaip teigia blokas, melagingos ar klaidinančios informacijos apie pandemiją skleidimo „aktyvią kampaniją“.

„Tai yra amoralus mėginimas, pasitelkiant nepagrįstus kaltinimus, užmaskuoti savo pačių problemas kovojant su naująja infekcija“, – ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Jau ne pirmas kartas, kai ES bando dėl tam tikrų vidinių problemų apkaltinti Maskvą machinacijomis“, – pridūrė ji.

„Jei yra kaltinimai, turėtų būti ir įrodymai. Jei įrodymų nėra, tada kaltinimai neturėjo būti pareikšti, ypač rengiant tokią agresyvią ataką“, – sakė M. Zacharova.

Viename ES vidaus dokumente, su kuriuo susipažinusi naujienų agentūra AFP, perspėjama, kad prokremliška žiniasklaida propaguoja dezinformaciją apie COVID-19 infekciją, siekdami pagilinti krizę Vakaruose, pakertant pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistemomis.

Kaip pavyzdžiai nurodomi pareiškimai, kad koronavirusas yra Kinijos, JAV ar JK panaudotas biologinis ginklas; kad protrūkis iš tikrųjų prasidėjo Jungtinėse Valstijose, o ne Kinijoje; arba kad šis užkratas yra pretekstas įvesti totalitarinį valdymą.

Savo perspėjimus Briuselis paskelbė, JAV pareigūnams prieš mažiau nei mėnesį pareiškus, jog su Rusija siejamos paskyros socialiniuose tinkluose dėjo koordinuotas pastangas skleisti nerimą dėl viruso. Maskva tuos kaltinimus irgi atmetė.

Belgijoje koronavirusu užsikrėtusių asmenų yra 1795, ketvirtadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Per pastarąją parą užregistruoti 309 nauji užsikrėtimo atvejai, septyni pacientai mirė. Iš viso koronaviruso aukų šalyje padaugėjo iki 21.

Belgijos ligoninėse gydomi 634 užsikrėtusieji, 130 iš jų – intensyvios terapijos skyriuose, o 88 taikomas dirbtinis plaučių ventiliavimas.

Taip pat pažymima, kad 155 pacientų pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.

Nuo praėjusio trečiadienio Belgijoje griežtai ribojamas gyventojų judėjimas. Iš namų galima išeiti tik išskirtiniais atvejais į parduotuvę, pas gydytoją, į paštą, baką arba degalinę.

Trečiadienį Belgijos gyventojai prisijungė prie padėkos gydytojams iniciatyvos. Lygiai 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku žmonės išlindo pro savo namų langus ir išėjo į balkonus plojimais išreikšti solidarumą su medicinos įstaigų darbuotojais, kovojančiais su COVID-19 protrūkiu.

Daugiau nei 30 tūkst. žmonių atsiliepė į Airijos vyriausybės raginimą kvalifikuotiems specialistams ir savanoriams padėti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams kovoti su koronaviruso protrūkiu, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Ieškome asmenų, galinčių pasiūlyti savo paslaugas ir sugebėjimus“, – apie antradienį startavusią iniciatyvą kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnė Anne Marie Hoey. Ji pridūrė, kad į raginimą jau atsiliepė daugiau nei 30 tūkst. žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija ieško pagalbininkų medikams, slaugytojams, greitosios pagalbos, sveiktos priežiūros darbuotojams, šalyje gerokai išaugus užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičiui.

Ministras pirmininkas Leo Varadkaras sako, kad iki kovo pabaigos šalyje gali būti nustatyta 15 tūkst. koronaviruso atvejų.

„Šiuo metu mes greitai plečiame savo paslaugas, atsakydami į susidariusią padėtį dėl COVID ruošiamės (užsikrėtusiųjų) bangai“, – valstybiniam transliuotojui RTE nurodė A. M. Hoey, Sveikatos apsaugos ministerijos žmogiškųjų išteklių vadovė.

Kvietimas prisijungti prie sveiktos apsaugos darbuotojų taip pat skirtas dabar studijuojantiems būsimiems medikams, taip pat žmonėms, galintiems pasiūlyti savo „kitų įgūdžių“, bei nekvalifikuotiems savanoriams, galintiems dirbti, jei prireiks.

Airijoje kol kas registruoti du mirties nuo COVID-19 atvejai.

Iki trečiadienio vakaro šalyje buvo patvirtinti 366 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, skelbia Sveikatos apsaugos departamentas.

Antradienį šalies premjeras L. Varadkaras pareiškė, kad koronaviruso sukelta krizė gali užsitęsti iki vasaros.

„Visiems mūsų sveikatos darbuotojams reikia, kad mes teisingai elgtumėmės ateinančiomis savaitėmis“, – sakė jis savo oficialiame kreipimesi į tautą. – Tai yra tyla prieš audrą, prieš (viruso) bangą.“

„Ir kai ji ateis – o ji ateis – dar niekada tiek daug nebus prašę iš tiek nedaug“, – perspėjo jis.

Prancūzijoje dviem savaitėms paskelbtas karantinas, kai žmonės turi likti namuose, tikriausiai turės būti pratęstas siekiant suvaldyti naujojo koronaviruso pandemiją, ketvirtadienį sakė visuomenės sveikatos agentūros vadovė.

Protrūkiui suvaldyti reikia „nuo dviejų iki keturių savaičių“, radijui „Franceinfo“ sakė Genevieve Chene.

Tai reiškia, kad antradienį įsigaliojusio draudimo eiti iš namų pratęsimas, „labai tikėtina, bus būtinas“, pridūrė ji.

Rusija, atsakydama į jai įvestas Europos Sąjungas sankcijas, papildė sąrašą Bendrijos piliečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją, ketvirtadienį pranešė šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Rusija priėmė sprendimą išplėsti atsakomąjį ES valstybių atstovų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją, sąrašą – deja, mes turime tai padaryti. Tai yra pariteto klausimas; ne mes taip nusprendėme, bet privalome atsakyti. Įvesti atitinkami apribojimai“, – per spaudos konferenciją sakė M. Zacharova.

Ji pabrėžė, kad „šiandien pasauliui kyla svarbiausias klausimas: kaip neutralizuoti ne tiek viruso plitimą, kiek tai, su kuo susiduria visos valstybės, kokios pamokos bus išmoktos ir kokius atsakymus žmonija sugebės suformuluoti būsimoms kartoms“.

„Esant tokiai padėčiai užsiiminėti tokiomis smulkmenomis – tikrai ne ES mastas“, – sakė Rusijos URM atstovė, turėdama omenyje Bendrijos sankcijas Maskvos atžvilgiu.

Anksčiau Europos Sąjungos pratęstą sankcijų Rusijai galiojimą M. Zacharova pavadino „visiška katastrofa įvaizdžio atžvilgiu, o tai pat ir Europos institucijų vidinio turinio (požiūriu)“.

„Pasaulis bando atsilaikyti ir suvienyti pastangas, rasti bendrų sąlyčio taškų, suvokdamas dabar vykstančių dalykų pasekmes. Papildomi apribojimai, kurie tikrai neduos jokios papildomos naudos ES gyventojams, yra katastrofiška kvailystė“, – pridūrė M. Zacharova.

Vokietijoje užfiksuoti 10 999 koronaviruso atvejai, ketvirtadienį skelbia oficialius duomenis skelbiantis Roberto Kocho visuomenės sveikatos institutas.

Užsikrėtimo atvejų skaičius per vieną dieną padidėjo 2 801.

Nuo koronaviruso šalyje mirė 20 žmonių. Labiausiai nuo viruso nukentėjo Šiaurės Reinas-Vestfalija, kur užfiksuoti 3 033 susirgimo atvejai.

Vokietija taip pat šaukia dešimtis tūkstančių rezervininkų padėti šaliai kovoti su koronaviruso pandemija, ketvirtadienį paskelbė gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.

Armija pirmuosius rezervininkus pradėjo mobilizuoti savaitgalį, sakė ministrė ir pridūrė, kad kiti rezervo kariai bus pasitelkti konkrečiais šaukimais ir visuotiniu šaukimu.

Didžiausioje Europos ekonomikoje yra 75 tūkst. rezervininkų, kuriems armija atnaujino kontaktines detales, sakė ministrė.

Užsikrėtė ir aukščiausiasis „Brexit“ derybininkas

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį pranešė, kad yra užsikrėtęs koronavirusu.

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis parašė: „Norėčiau jus informuoti, kad mano testas dėl #COVID19 yra teigiamas. Jaučiuosi gerai ir esu gerai nusiteikęs. Vykdau visus būtinus nurodymus, kaip ir mano komanda.“

„Mano žinutė visiems, kurie yra paveikti [viruso] arba izoliuoti: kartu mes galime tai įveikti!“ – pridūrė 69-erių buvęs prancūzų diplomatijos vadovas, šiuo metu esantis Prancūzijoje.

Žinia apie M. Barnier ligą pasirodė ES ir Jungtinei Karalystei pirmadienį dėl koronaviruso protrūkio atšaukus šios savaitės gyvas derybas dėl prekybos po „Brexit“.

Užuot susitikę Londone, pareigūnai planus aptarinėja per vaizdo konferenciją.

Jungtinė Karalystė Bendriją paliko sausio 31 dieną, bet abi pusės susitarė dėl pereinamojo laikotarpio, truksiančio iki šių metų pabaigos, o per tą laiką jos nori pasiekti susitarimą dėl naujų partnerystės sąlygų.

Briuselis yra perspėjęs, kad šis terminas yra pernelyg trumpas, o dėl koronaviruso prireikus atidėti derybas Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sulaukia raginimų paprašyti daugiau laiko.

Tai būtų didelis smūgis britų vyriausybei, žadėjusiai bet kokia kaina visiškai palikti Europos Sąjungą iki 2020-ųjų pabaigos.

ES yra paskelbusi savo ketinimų projektą deryboms, dėl kurių abi pusės turi gilių nesutarimų.

Briuselis norėtų, kad Londonas nenutoltų nuo ES taisyklių dėl valstybinės pagalbos ir aplinkosaugos, darbo ir kokybės standartų.

Tačiau B. Johnsono vyriausybė sako norinti paprasto laisvosios prekybos susitarimo tarp „lygių suverenių“ šalių ir yra pasiruošusi paaukoti prieigą prie ES rinkos mainais į savo teisės aktų leidimo laisvę.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį paneigė ketinanti apriboti keliones į Londoną ir iš jo, sostinėje įsisiūbavus kalboms apie tokį atsaką į koronaviruso pavojų.

„Nėra jokių planų uždaryti Londono transporto tinklą“, – žurnalistus patikino vienas premjero Boriso Johnsono atstovas.

„Be to, tikimybė, kad bus apribotos kelionės į Londoną ir iš jo,yra nulinė“, – pridūrė jis.

Pareigūnas pasmerkė kai kuriuos neseniai pasirodžiusius pranešimus šiuo klausimu kaip „labai nenaudingus“, teigdamas, kad tokia informacija „be reikalo jaudina žmones“, socialiniuose tinkluose pasklidus gandams.

Londonas ypač smarkiai nukentėjo nuo koronaviruso protrūkio, todėl trečiadienį sostinėje kilo spėlionių, kad vyriausybė ketina karantinuoti miestą.

Apie tai, kad Londone gali būti imtasi griežtesnių priemonių, užsiminė ir Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon, bet savo pareiškimo ji nedetalizavo.

Trečiadienį kalbėdamas per kasdienę spaudos konferenciją pats B. Johnsonas atsisakė atmesti kokias nors galimybes.

Londono transporto tinklą administruojantys pareigūnai ketvirtadienį uždarė dešimtis metropoliteno stočių, bet pabrėžė, jog sistema veiks ir toliau, kad „svarbiausi darbuotojai galėtų išvykti būtinų kelionių“.

Keleivių skaičius sumažėjo B. Johnsonui pirmadienį patarus britams dirbti iš namų ir vengti visų neesminių kelionių ar socialinių kontaktų, siekiant apriboti koronaviruso plitimą.

Jungtinėje Karalystėje jau mirė daugiau nei 100 žmonių, o dar per 2 600 užsikrėtė.

Tačiau tyrimai atliekami tik sunkiausius simptomus turintiems pacientams, o sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad koronaviruso nešiotojų šalyje gali būti net 55 tūkst

Rusijoje užregistruotas pirmas mirties nuo koronaviruso atvejis, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai.

Mirė 79 metų moteris, hospitalizuota Maskvoje.

Į ligoninę moteris, kuriai buvo nustatytas koronavirusas, pateko kovo 13 dieną, ji taip pat sirgo diabetu ir turėjo širdies problemų, socialiniuose tinkluose pranešė Maskvos reagavimo į koronavirusą darbo grupė.

Intensyviosios slaugos palatoje gydyta pacientė mirė nuo pneumonijos, sakoma pranešime. Žmonės, turėję kontaktų su ja, izoliuoti.

„Ši pagyvenusi pacientė sirgo keliomis lėtinėmis ligomis“, – sakė Maskvos 2-osios infekcinės ligoninės vyriausioji gydytoja Svetlana Krasnova, kurios žodžiai cituojami pranešime.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas socialiniame tinkle „Twitter“ pridūrė, kad „deja, turime pirmąją netektį dėl koronaviruso infekcijos“.

Rusijoje užregistruoti 147 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs skaičiai.

Maskvos valdžia trečiadienį paragino pagyvenusius žmones vengti vietų, kur renkasi daug žmonių, įskaitant kavines ir prekybos centrus.

Prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę sakė, kad padėtis dėl koronaviruso šalyje „bendrai kontroliuojama“, o vyriausybė pažadėjo atlikti daugiau testų.

Premjeras Michailas Mišustinas ketvirtadienį per vyriausybės posėdį paragino žmones „kuo labiau sumažinti kontaktų“ skaičių.

Du JAV įstatymų leidėjai, įskaitant Floridos atstovą, trečiadienį tapo pirmaisiais Kongreso nariais, paskelbusiais, kad jiems testais nustatytas naujasis koronavirusas.

Kongresmeno Mario Diazo-Balarto biuras išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad įstatymų leidėjui „visai neseniai buvo pranešta, kad jam nustatyta [koronaviruso infekcija] COVID-19“. Respublikonas M. Diazas-Balartas išrinktas Majamyje.

Kiek anksčiau Majamio miesto meras Francis Suarezas pranešė, kad jam praėjusią savaitę buvo nustatytas koronavirusas. Abu politikai laikosi Ligų prevencijos ir kontrolės centrų (CDC) rekomendacijų dėl saviizoliacijos namuose.

M. Diazui-Balartui patvirtinta koronaviruso diagnozė paskatino nedelsiant izoliuotis antrą pagal rangą Atstovų Rūmų respublikoną Steve'ą Scalise'ą, kuris praėjusią savaitę ilgai bendravo su kolega.

„Laimei, nejaučiu jokių simptomų. Tęsiu darbą nuotoliniu būdu prie Kongreso kovos su koronavirusu teisės aktų ir palaikysiu glaudų ryšį su [Donaldo] Trumpo administracijos pareigūnais, siekiant, kad būtų toliau imamasi skubių veiksmų kovai su šia krize“, – rašoma S. Scalise'o išplatintame pareiškime.

Demokratas Benas McAdamsas iš vakarinės Jutos valstijos tapo antruoju kongresmenu, paskelbusiu apie jam nustatytą COVID-19. Šeštadienį vakare sugrįžęs iš Vašingtono B. McAdamsas pajuto peršalimo simptomus.

„Simptomai sustiprėjo, man pakilo temperatūra, atsirado sausas kosulys ir dusulys. Izoliavausi“, – sakė kongresmenas.

Antradienį jam buvo atliktas tyrimas, o trečiadienį patvirtinta koronaviruso diagnozė. B. McAdamsas liko izoliuotas namuose.

Kongreso gydytojo pranešime, kurį išplatino Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi, rašoma, kad M. Diazas-Balartas ir B. McAdamsas „serga, tačiau jų būklė gera“. M. Diazas-Balartas sakė, kad laikosi karantino ir dirba iš savo buto Vašingtone.

„Noriu, kad visi žinotų, jog jaučiuosi kur kas geriau. Visgi labai svarbu, jog visi žiūrėtų į tai labai rimtai ir paisytų CDC rekomendacijų, kad nesusirgtų ir neplatintų viruso“, – pabrėžė jis.

Keli JAV įstatymų leidėjai izoliavosi po kontakto su vyru, dalyvavusiu šalia Vašingtono vykusioje konservatorių konferencijoje, po kurios jam buvo diagnozuotas koronavirusas.

Jungtinėse Valstijose nuo koronaviruso mirė 150 žmonių, patvirtinta daugiau nei 9 300 užsikrėtimo atvejų, skelbia duomenis renkantis Johnso Hopkinso universitetas.

Australija ir Naujoji Zelandija ketvirtadienį uždarė savo sienas ir paskelbė beprecedenčius draudimus atvykti nerezidentams, taip tikėdamosi stabdyti naujojo koronaviruso plitimą. Australijos premjeras Scottas Morrisonas ketvirtadienį pranešė, kad į šalį bus draudžiama atvykti visiems, kas nėra jos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai.

Jis pridūrė, kad draudimas įsigalios penktadienį 21 val. vietos laiku.

Apie panašią priemonę paskelbė ir Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern, kuri pripažino: „Suprantu, kaip tai ypatinga. Niekada per Naujosios Zelandijos istoriją nebuvo panaudota tokia galia.“ Australija ir Naujoji Zelandija paskelbė virtinę suvaržymų pandemijai stabdyti, bet kol kas neuždarė mokyklų ir neįvedė didesnio masto uždarymo.

Valdžia tikisi, kad draudimai pakankamai sulėtins užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimą ir nereikės skelbti dar griežtesnių priemonių, kurios paralyžiuotų abi ekonomikas ir transformuotų gyvenimą daugeliui mėnesių.

Australijoje šiuo metu yra 642 patvirtinti COVID-19 atvejai; skaičius padvigubėja maždaug kas trys dienos. Naujojoje Zelandijoje užregistruoti 28 ligos atvejai. Pasak S. Morrisono, maždaug 80 proc. Australijos užsikrėtimo atvejų yra susiję su žmonėmis, „kurie pasigavo virusą užsienyje ar turėjo tiesioginių kontaktų su kažkuo, kas grįžo iš užsienio“.

Neseniai atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 69 proc. australų pritaria senos uždarymui. J. Ardern sakė, kad draudimas galios ir vizas turintiems žmonėms.

„Šiandienos sprendimu visiems turistams ir laikinų vizų turėtojams, tokiems kaip studentai ar laikini darbuotojai, nebeleidžiama atvykti į Naująją Zelandiją“, – sakė premjerė.

Portugalijoje ketvirtadienį mirus dar vienam koronavirusu užsikrėtusiam pacientui, bendras aukų skaičius šioje valstybėje pasiekė išaugo iki trijų, pranešė transliuotojas RTP.

Iš viso šalyje nustatyti 785 užsikrėtimo atvejai, iš jų 278 – Lisabonoje, dar vienas – Madeiroje, ir trys Azorų salose. Likę infekuotieji gyvena kitose Portugalijos žemyninės teritorijos dalyse.

Buvo hospitalizuoti 89 iš užsikrėtusiųjų, įskaitant 20 ligonius, gulinčius intensyviosios terapijos skyriuose. Likę ne taip sunkiai sergantys infekuotieji gydosi namuose.

Ketvirtadienį šalyje įsigaliojo nepaprastoji padėtis, kuri tęsis mažiausiai iki balandžio 2 dienos.

Portugalija nacionaliniu mastu trečiadienio vakarą paskelbė 15 dienų truksiančią nepaprastąją padėtį, padėsiančią su plintančiu koronavirusu kovojančiai vyriausybei apriboti žmonių judėjimą.

„Tai – išskirtinis sprendimas išskirtiniam laikotarpiui“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi į tautą pareiškė prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa.

Nepaprastoji padėtis įsigalioja ketvirtadienį 0 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku.

„Tai – ne demokratijos pažeidimas. Tai demokratija bando užkirsti kelią neatitaisomam žmonių gyvenimo pažeidimui“, – kalbėjo Portugalijos lyderis.

Tai yra pirmas kartas nuo XX amžiaus 8-o dešimtmečio, kada po kelių dešimtmečių dešiniųjų diktatūros Portugalijoje vėl įsigalėjo demokratija, kai maždaug 10 mln. gyventojų turinčioje šalyje skelbiama nepaprastoji padėtis.

Paskelbus nepaprastąją padėtį vyriausybė galės apriboti kai kurias gyventojų konstitucines teises ir laisves, tokias kaip judėjimo laisvė ar teisė streikuoti. Be to, vyriausybė turės teisę paskelbti karantiną.

Konkrečias priemones žadama paskelbti po ketvirtadienį vyksiančio savaitinio vyriausybės posėdžio.

Brazilijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo iki 428, mirė keturi žmonės, o 18 pacientų gydomi ligoninėse, ketvirtadienį remdamasis šalies Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis paskelbė naujienų portalas G1.

Trečiadienį Brazilija skelbė apie 291 užsikrėtimo atvejį ir du mirties atvejus. Taigi, per parą šalyje patvirtinti 137 nauji užsikrėtimo ir du nauji mirties atvejai.

Daugiausiai naujų užsikrėtimo atvejų – 240 – nustatyta San Paulo valstijoje. Antroje vietoje šiuo požiūriu yra Rio de Žaneiras su 45 atvejais. Kitose valstijose ir federalinėje apygardoje užregistruota nuo vieno iki 26 užsikrėtimo atvejų.

Minėtas portalas pateikia ir Brazilijos valstijų sveikatos apsaugos departamentų duomenis, kurie rodytų, kad 20-yje valstijų ir vienoje federalinėje apygardoje yra 529 užsikrėtimo atvejai. Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija šio skaičiaus kol kas nepatvirtino.

Jungtinės Valstijos stabdo įprastas vizų išdavimo paslaugas daugelyje šalių dėl koronaviruso pandemijos, trečiadienį paskelbė Valstybės departamentas.

Jo pranešime nurodoma, kad reaguojant į „pasaulinius pokyčius“ dėl koronaviruso pandemijos ambasados ir konsulatai „daugelyje šalių... nuo 2020-ųjų kovo 18-osios atšauks visus susitikimus dėl imigracinių ir neimigracinių vizų“.

Pranešime nenurodoma, kokiose šalyse vizų išdavimas tęsis.

Iranas ketvirtadienį paskelbė, kad nuo naujojo koronaviruso šalyje mirė dar 149 žmonės, o bendras mirties atvejų skaičius padidėjo iki 1 284.

Irane, viename iš labiausiai koronaviruso paveiktų šalių, COVID-19 infekcija diagnozuota 18 407 asmenims, rodo duomenys, pateikti sveikatos apsaugos viceministro Alirezos Raisi.

Irano aukščiausiasis lyderis suteiks malonę dar 10 tūkst. kalinių, šaliai bandant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą, ketvirtadienį pranešė valstybinė televizija.

Irano teismų sistemos atstovas Gholamhosseinas Esmaili sakė, kad 10 tūkst. kalinių, įskaitant tam tikrą skaičių asmenų, nuteistų dėl kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, bus amnestuoti aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei dekretu Novrūzo (persų Naujųjų metų) proga.

Nuo 1989 metų aukščiausiojo lyderio postą užimantis A. Khamenei, tariantis paskutinį žodį dėl visų valstybei svarbių sprendimų, retkarčiais suteikia malonę kaliniams. Pernai per 40-ąsias 1979 metų Islamo revoliucijos metines buvo amnestuoti daugiau kaip 50 tūkst. nuteistųjų.

Kovodamas su koronavirusu Iranas kiek anksčiau laikinai paleido iš kalėjimų 85 tūkst. nuteistųjų.

Vakarų šalys ragina šiitišką respubliką paleisti dvigubą pilietybę turinčius asmenis ir politinius kalinius, kaltindamos Teheraną, kad šis juos naudoja kaip poveikio priemonę derybose.

Tarp laikinai paleistų nuteistųjų yra Irano ir Didžiosios Britanijos pilietybę turinti Nazanin Zaghari-Ratcliffe.

„Thomson Reuters“ labdaros fonde dirbusi moteris buvo areštuota 2016 metais, kai rengėsi išvykti iš Teherano su savo mažamete dukra. Ji buvo nuteista kalėti penkerius metus už tai, kad esą planavo nuversti Irano vyriausybę.

Improvizuotų užtvarų tinklas jau daug savaičių laiko koronaviruso pandemijos epicentro Uhano gyventojus aptvertus savo rajonuose.

11 mln. gyventojų turintis Kinijos miestas, kur virusas praėjusių metų pabaigoje atsirado, pareigūnams sausio 23 dieną uždraudus žmonėms išvykti virto miestu vaiduokliu.

Tūkstančiams pacientų kiekvieną savaitę plūstant į ligonines, valdžia vasario pradžioje sugriežtino suvaržymus ir uždarė žmones jų namuose.

Bendruomenių uždarymas padalijo miestą, skirtingi rajonai ėmė taikyti įvairaus laipsnio kontrolę, o daugelis juose uždarytų žmonių maistą ėmė pirkti grupėmis internetu.

Kontrolės priemones įgyvendino rajonų komitetų armija ir barjerų tinklas.

Kai kurios užtvaros atrodo oficialesnės už kitas. Vienoje vietoje prie ilgos žalios užtvaros kabo raudona Komunistų partijos vėliava ir propagandiniai šūkiai, stovi palapinė.

Kitur skylės pastatytoje tvoroje buvo užkrautos bendro naudojimo dviračiais. Vienoje vietoje, kur mėlyno metalo tvora buvo prakirpta, plyšys buvo užtaisytas vielomis priraišiotu dviračiu.

Viena ištuštėjusia gatve palei kitą mėlyną tvorą žygiavo kareiviai, tolumoje matėsi tuščias parkas ir pagoda.

Tačiau užtvaros nebuvo neįveikiamos. Prekiautojai šviežiais makaronais vienoje tvoros pusėje perduodavo plastikinius maišelius pirkėjams kitoje pusėje.

Uždarius milijonus gyventojų, ėmė rastis augančio nepasitenkinimo ženklų.

Šį mėnesį į vieną Uhano bendruomenę atvykusią vicepremjerę Sun Chunlan pasitiko pikti gyventojų šūksniai. Kaip pranešta, žmonės skundėsi, kad jai demonstruojamas inscenizuotas maisto pristatymas.

Vis dėlto Uhane artinasi diena, kai barjerai gali būti išmontuoti.

Ketvirtadienį mieste nepranešta apie jokius naujus užsikrėtimo atvejus – pirmą kartą nuo sausio, kai pradėta skelbti tokius duomenis.

Uhane užregistruota dauguma iš 3 245 mirties nuo koronaviruso atvejų ir dauguma iš kone 81 tūkst. užsikrėtimo atvejų Kinijoje.

Pastarosiomis savaitėmis judėjimą varžančios priemonės buvo kiek sušvelnintos. Kai kurioms miesto kompanijoms buvo pasakyta, kad jos gali atnaujinti darbą.

Trečiadienį pareigūnai nusprendė, kad rajonuose, kurie laikomi neapimtais epidemijos, gyventojai gali judėti po savo gyvenamuosius kompleksus, bet negali burtis į grupes. Taip pat leista vėl atidaryti kasdienių prekių parduotuvėles ir turgelius.

Uhane praėjusią savaitę net apsilankė prezidentas Xi Jinpingas, kuris paskelbė, kad epidemijos plėtimasis šalyje jau „iš esmės pažabotas“. Tai buvo pirmas prezidento vizitas nuo krizės pradžios.

Japonijos imperatoriaus Naruhito ir imperatorienės Masako valstybinis vizitas į Jungtinę Karalystę atidedamas dėl koronaviruso pandemijos, ketvirtadienį pranešė Bakingamo rūmai.

„Po konsultacijų su Jos Didenybės vyriausybe ir Japonijos vyriausybe Jos Didenybė karalienė sutiko, kad dabartinėmis sąlygomis 2020-ųjų pavasarį planuotas Jų Didenybių Japonijos imperatoriaus ir imperatorienės valstybinis vizitas į Jungtinę Karalystę  turėtų būti atidėtas“, – sakoma pranešime.

Jame priduriama, kad nauja vizito data turėtų būti sutarta vėliau.

Imperatoriškasis vizitas atidėtas Britanijai griežtinant ligos COVID-19, nuo kurios šalyje mirė 104 žmonės, stabdymo priemones.

Vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad artimiausiomis dienomis uždarys mokyklas ir paskelbs parengtį 20 tūkst. karių.

Naruhito seniausios pasaulyje monarchijos galva tapo pernai balandį, jo tėvui Akihito priėmus istorinį sprendimą atsistatydinti. Į Jungtinę Karalystę imperatorius ir imperatorienė turėjo atvykti šį pavasarį.

Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yoshihide Suga žurnalistams sakė: „Tikėjomės, kad vizitas į Jungtinę Karalystę įvyks antrąjį šių metų ketvirtį. Tačiau atsižvelgdami į naujojo koronaviruso... plitimo pasaulyje situaciją, koordinuosime iš naujo, tardamiesi su britų vyriausybe.“

Meksikoje patvirtintas pirmasis mirties nuo COVID-19 atvejis, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.

Tam žmogui ligos simptomai pasireiškė kovo 9 dieną. Šis 41 metų asmuo taip pat sirgo diabetu. 

Iš viso Meksikoje nustatyti 93 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai.

Kelionių chaosas ketvirtadienį tęsėsi prie Vengrijos sienų, kurios pirmadienį staiga buvo uždarytos reaguojant į koronaviruso pandemiją, nepaisant diplomatų raginimų Budapeštui įsileisti į šalį įstrigusius piliečius.

Pasak vyriausybės, visos Vengrijos sienos nuo pirmadienio vidurnakčio buvo oficialiai uždarytos užsieniečiams. Apie šią nepaprastąją priemonę, kuria siekiama apsaugoti šalies piliečių sveikatą, buvo paskelbta vos kelios valandos iki jos įsigaliojimo.

Tačiau dėl tokio žingsnio pasienyje nusidriekė ilgos krovininių ir keleivinių transporto priemonių eilės, taip pat kilo neaiškumų oro uostuose, kur įstrigo nemažai keleivių, net ir turinčių Vengrijoje išduotus registracijos dokumentus.

Kelios dešimtys Vengrijoje gyvenančių užsieniečių ketvirtadienį buvo laikomi kartu mažoje patalpoje Budapešto oro uoste, laukdami, kol bus įleisti į šalį, pranešė vienas iš jų, laikraščio „The Guardian“ Vidurio ir Rytų Europos korespondentas Shaunas Walkeris.

Apie 60 žmonių daugiau nei devynias valandas buvo laikomi „koronos pragariškoje dėžėje“, kur galėjo miegoti tik ant grindų, tviteryje parašė jis.

„Europos ambasados buvo žodžiu patikintos, jog bus įsileisti užsieniečiai, galintys įrodyti, kad gyvena ir dirba Vengrijoje“, – pridūrė reporteris.

Remiantis vyriausybės įsaku, nuo antradienio į Vengriją nebegalės patekti jokie užsieniečiai, išskyrus turinčius šalyje artimų šeimos narių.

Tačiau atrodo, kad tokios taisyklės, bent jau kai kuriais atvejais, traktuojamos pareigūnų nuožiūra, nes, kaip naujienų agentūrai AFP pasakojo keli Budapešte gyvenantys užsienio valstybių piliečiai, jiems buvo leista įvažiuoti, pateikus oficialius Vengrijos dokumentus.

„Dėl taisyklių kilo painiava“, – anksčiau šią savaitę „Facebook“ vaizdo pranešime pareiškė JK ambasadorius.

„Skatiname [Vengrijos] vyriausybę leisti visiems Vengrijoje gyvenantiems JK piliečiams įvažiuoti į šalį“, – nurodoma ketvirtadienį Jungtinės Karalystės ambasados išplatintame pareiškime.

Kitas su anonimiškumo sąlyga AFP kalbintas ES ambasadorius pareiškė, kad „matyt, nėra aiškumo, kas gali įvažiuoti, o kas – negali“.

„Tikimės, kad bus laikomasi bendrųjų taisyklių ir kad piliečiai, turintys pagal ES reglamentus įregistruotus leidimus gali atvykti į savo šalį bei sugrįžti į savo darbą ir namus“, – sakė diplomatas.

Vengrų vyriausybė nuo pirmadienio neatsakė į kelis AFP prašymus paaiškinti taisykles.

Nuo pirmadienio prie Vengrijos sienos perėjų formuojasi kelių dešimčių kilometrų automobilių eilės, prasidedančios Austrijos ir Slovakijos teritorijose.

Susidūręs su kaimyninių šalių spaudimu Budapeštas antradienį pradėjo įleidinėti Rumunijos ir Bulgarijos piliečius, daugelis kurių norėjo naktį sugrįžti namo iš darbo Vakarų Europoje per Vengrijos teritoriją.

Vadinamieji „humanitariniai koridoriai“ leidžia automobilių vilkstinėms su specialiomis vinjetėmis keliauti nustatytais maršrutais su konkrečiais sustojimo punktais 21–5 val. vietos (22–6 val. Lietuvos) laiku.

„Koridoriai galėtų būti atidaromi ir dienos metu, jei to pareikalaus situacija“, – sakė vengrų vyriausybės atstovas Gergely Gulyasas.

Tuo metu kaimyninė Austrija ketvirtadienį paskelbė praplečianti savo sienų kontrolės priemonės: jos dabar taip pat bus taikomos Vengrijai bei Slovėnijai.

Panaši kontrolė jau buvo įvesta šalies pasienyje su Vokietija, Italija, Šveicarija ir Lichtenšteinu.