Šiuo metu koronavirusu pasaulyje jau yra užsikrėtę per 308 tūkst. žmonių. Iš jų daugiau kaip 95 tūkst. pavyko pasveikti, tačiau mažiausiai 13 tūkst. mirė. Jungtinėje Karalystėje užsikrėtimų skaičius jau viršijo 5 tūkst., o mirčių – 233.
Pirmą kartą šia tema praėjusią savaitę į tautą kreipęsis premjeras Borisas Johnsonas prabilo, kad daugelis žmonių dėl koronaviruso gali prarasti mylimus asmenis.
Jungtinės Karalystės valdžios atstovai augant užsikrėtimų ir mirčių skaičiui tuo metu nekalbėjo apie griežtus suvaržymus, kurie jau tapo kasdienybe daugelyje Europos šalių.
Tačiau praėjusį savaitgalį buvo nutekintas oficialus Jungtinės Karalystės vyriausybės agentūros dokumentas šiuo klausimu – leisti šiuo virusu persirgti didžiajai daliai populiacijos ir taip sukurti visuomenės imunitetą.
Vėliau valdžia planą įvardijo tik blogiausiu scenarijumi. Tai sukėlė paniką gyventojams, kurie pradėjo šluoti viską, ką pamatė parduotuvių lentynose.
B.Johnsono vyriausybė galiausiai pirmadienį paskelbė naujas priemones, kuriomis bandys suvaldyti koronavirusą, tačiau ir jos gali turėti skaudžių padarinių visai šaliai.
Nutekėjusio dokumento turinys
Nutekėjusiame Anglijos visuomenės sveikatos tarnybos dokumente buvo teigiama, kad koronaviruso pandemija Jungtinėje Karalystėje gali trukti iki kitų metų pavasario.
Ruošiamasi tam, kad šiuo laikotarpiu koronavirusu gali susirgti apie 80 proc. šalies populiacijos.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 68 mln. žmonių, tad tai reikštų, kad koronavirusu persirgtų daugiau kaip 54 mln. šalies gyventojų.
Planuojama, kad dėl galimų COVID-19 komplikacijų ligoninėse gali atsidurti iki 15 proc. susirgusiųjų, arba beveik 8 mln. žmonių.
Vyriausybės patarėjas medicinos klausimais profesorius Chrisas Whitty tvirtina, kad tai blogiausias scenarijus ir realūs skaičiai yra mažesni, tačiau aišku viena – vyriausybė nori, kad didžioji dalis visuomenės persirgtų COVID-19 ir susiformuotų imunitetas jam.
Valdžia sulaukė kritikos
Nutekėjusiame dokumente taip pat buvo rašoma, kad Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistema nepasirengusi susitvarkyti su žmonių, norinčių išsitirti dėl koronaviruso, srautais ir nuo šiol bus tikrinami tik rimtai sergantys žmonės arba slaugos namų gyventojai ir kaliniai.
Tačiau toks vyriausybės užmojis sulaukė milžiniškos kritikos.
Epidemiologas Williamas Hanage’as leidiniui „The Guardian“ tvirtino, kad situacija Jungtinėje Karalystėje primena gaisrą, kurio metu ugniagesiai nesiruošia tavęs ištraukti iš degančio namo. Ekspertai tvirtina, kad toks Jungtinės Karalystės planas šaliai gali greitai smogti atgal.
Mirštamumas nuo koronaviruso dabar siekia beveik 4 proc., o tai reiškia, kad mirti gali net iki ketvirčio milijono britų.
Šlubuojanti Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos sistema gali nesusitvarkyti su kylančiomis problemomis. Šalyje yra gerokai mažiau intensyviosios slaugos vietų nei Italijoje ar kituose dideliuose viruso židiniuose.
Anot ekspertų, šalis turėjo kuo greičiau uždaryti sienas ir skelbti didelius apribojimus.
Paskelbė naujus apribojimus
Galiausiai Jungtinės Karalystės vyriausybė neatlaikė kritikos bangos ir paskelbė apie apribojimus, kurie yra taikomi kitose Europos valstybėse. Tačiau ar jų pakaks?
Pirmadienio vakarą buvo paskelbtas naujas planas. Įgyvendinant jį namuose 7 dienas turi būti izoliuoti žmonės, kurie turi šiek tiek temperatūros arba kosti. Visų koronavirusu užsikrėtusių asmenų šeimos ir kontaktai yra karantinuojami 14 dienų, kad būtų galima pamatyti ligos simptomus arba įsitikinti, jog žmonės yra sveiki.
Valdžia taip pat siekia, kad būtų trimis ketvirtadaliais sumažintas žmonių įprastų kontaktų skaičius – jie dirbtų iš namų, nevaikščiotų į barus, pramogų vietas. Žmonėms rekomenduojama vengti nebūtinų kelionių.
Nuo visuomenės keliems mėnesiams yra tikimasi atskirti vyresnius nei 70 metų žmones, nes šie yra didžiausioje rizikos grupėje.
Taip pat Jungtinėje Karalystėje buvo uždaryti visi universitetai ir mokyklos.
Priemonės atrodo griežtos, tačiau vyriausybė vis tiek skaičiuoja, kad koronavirusas gali pasiglemžti ne 260 tūkst., o iki 20 tūkst. britų gyvybių.
Skaičius išlieka milžiniškas. Daugiau nei 1,4 mlrd. gyventojų turinčioje Kinijoje mirčių nuo koronaviruso buvo kiek daugiau kaip 3,2 tūkst. Šiuo metu ligos protrūkis šalyje jau yra suvaldytas.
Jungtinės Karalystės scenarijus vis tiek yra itin pesimistiškas.
Valdžios atstovai kalba, kad krizę pavyks suvaldyti, tačiau tik atšaukus apribojimus virusas gali vėl sugrįžti ir jo visiškai išnaikinti niekada nepavyks.
Padariniai dar neaiškūs
Minėtasis blogiausias scenarijus Jungtinėje Karalystėje jau yra atmestas, tačiau tokia valdžios pasiūlyta strategija dar kelia daugybę klausimų, kurie yra aktualūs visam pasauliui.
Nėra aišku, ar persirgus koronavirusu yra įgyjamas imunitetas. Anksčiau buvo skelbiama, kad 14 proc. Kinijoje koronavirusu susirgusių žmonių juo užsikrėtė dar kartą.
Niekas taip pat nežino, kiek laiko saugos net organizme susiformavęs imunitetas. Galbūt po metų žmonės vėl rizikuos savo gyvybe, nes virusas mutuos.
COVID-19 liekamieji reiškiniai taip pat nėra aiškūs.
Praėjo per mažai laiko, kad būtų galima daryti tokius apibendrinimus, bet jau dabar yra pranešimų, kad koronavirusas pažeidžia sirgusiųjų plaučius.
Jungtinėje Karalystėje žmonės šiomis dienomis miniomis užplūdo prekybos centrus ir juose akimirksniu baigėsi daugelis prekių.
Tuo metu Londonas ir toliau žaidžia su degtukais, kurie gali sudeginti visą šalį.
Dar ryžtingesnių veiksmų nesiėmimas gali skaudžiai kainuoti ir joks imunitetas tada nebepadės. Net ir 20 tūkst. mirčių bus laikoma nevykusio tvarkymosi su krize rezultatu.
Koronavirusas kelia bėdų lietuviams svetur
Beveik visoje Europoje paskelbtas karantinas ir uždaromos sienos sukėlė daugybę problemų užsienyje esantiems lietuviams. Pirmadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, kad tuo metu į Lietuvos diplomatines atstovybes jau kreipėsi per 2 tūkst. dėl apriboto judėjimo į tėvynę negalinčių grįžti lietuvių. Daugiausia jų yra Ispanijoje. Tačiau ne ką mažesnė baimė vyrauja ir Jungtinėje Karalystėje, kur yra šimtai tūkstančių iš Lietuvos išvykusių žmonių.
Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė Dalia Asanavičiūtė „Lietuvos rytui“ pirmadienį tvirtino, kad šalis tuo metu gyveno dar ne karantino sąlygomis.
Anot D.Asanavičiūtės, nutekėjusiame dokumente yra aprašomas pats pesimistiškiausias scenarijus, o nacionalinės sveikatos sistemos oficialiame puslapyje skelbiama, kad pajutę simptomus ir susirgę žmonės turėtų izoliuotis ir likti namuose, nes jiems nebus daromi tyrimai.
„Strategija yra ne visiškai užgniaužti sergamumą, bet jį sulėtinti ir leisti plisti. Taip turėtų persirgti didžioji dalis šalies gyventojų, tačiau jie įgytų imunitetą ir būtų galima suvaldyti ekonominę krizę, kuri gali ištikti šaliai visiškai užsidarant“, – teigė D.Asanavičiūtė.
Pašnekovė tvirtino, kad situacija šalies ligoninėse sudėtinga, – priimamieji labai apkrauti, gydytojams tenka didelis krūvis, nes žmonės į juos kreipiasi iš baimės.
„Vyriausybė skiria papildomą finansavimą įsigyti apsaugos priemonių darbuotojams ir reikalingos įrangos jau izoliuotiems asmenims gydyti. Valdžia dabar skiria didelius pinigus sveikatos apsaugos sistemai ir vakcinai kurti, kad kuo greičiau būtų galima pradėti skiepyti žmones. Stengiamasi nuraminti visuotinę paniką ir protinti žmones, kad nereikia įsigyti pernelyg daug tualetinio popieriaus ar maisto, nes nuo to nukentės tie, kurie šių prekių visai neras“, – kalbėjo D.Asanavičiūtė.
Kol kas lietuvių bendruomenei Jungtinėje Karalystėje svarbiausias klausimas – kaip toliau vyks žmonių judėjimas, nes skirtingų šalių vyriausybėms vykdant skirtingas prevencijos priemones valstybių sienos gali būti uždarytos ilgą laiką.
„Dabar aktualiausias klausimas – kaip Lietuvos piliečiams į Lietuvą sugrįžti iš užsienio šalių? Baiminamasi, kad jei šią savaitę skrydžių yra, kitą jie jau gali būti atšaukti. Šioje vietoje trūksta informacijos iš Užsienio ir Vidaus reikalų ministerijų.
Kitas klausimas – kaip sugrįžti į kitas šalis iš Lietuvos, jeigu jose dirbi? Skelbiama informacija, kad reikia pateikti dokumentus, tačiau nėra patikslinta, kokių jų reikia. Čia gyvenantys lietuviai mato, kaip su šia krize kovoja kitos Europos šalys, ir baiminasi Jungtinės Karalystės priimtos strategijos. Bijoma dėl didelio susirgimų skaičiaus“, – kalbėjo lietuvių bendruomenės pirmininkė.
