Dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė šią savaitę patiria didelį spaudimą dėl savo sprendimo gegužės 10 dieną surengti rinkimus, nors apklausos rodo, kad 72 proc. respondentų nori rinkimų atidėjimo.
Opozicinės partijos įrodinėja, kad prašymas rinkėjams ateiti į rinkimų apylinkes prieštarautų privalomoms socialinio atstumo priemonėms ir milijonams žmonių sukeltų užsikrėtimo mirtinai pavojinga infekcija pavojų.
PiS dominuojamas parlamentas rinkimų įstatymo pakeitimus priėmė šeštadienį prieš aušrą surengtu balsavimu.
Kritikai sako, kad naujomis priemonėmis pažeidžiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad rinkimų įstatymo pakeitimai turi būti priimti bent pusmetis iki rinkimų.
Pagal pakeitimus paštu gali balsuoti 60 metų ir vyresni rinkėjai, taip pat žmonės, rinkimų dieną privalantys laikytis karantino, izoliacijos ar saviizoliacijos namuose.
Nors Senatas, kur opozicija turi daugumą, per 30 dienų galėtų atmesti šias priemones, PiS dominuojami žemieji parlamento rūmai tikriausiai jas vėl priimtų ir nusiųstų tvirtinti dabartiniam prezidentui Andrzejui Dudai.
Premjeras Mateuszas Morawieckis ir įtakingas PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis yra sakę, jog nemato priežasties atidėti rinkimus.
Apžvalgininkai mano, kad valdantieji konservatoriai laikosi įsikibę savo pozicijos, nes nauja rinkimų data rudenį galėtų būti nenaudinga A. Dudai, kuris šiuo metu yra apklausų lyderis.
Tuo tarpu buvęs lenkų premjeras, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, liberalas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis Europos liaudies partijai (EPP), interviu pareiškė, kad „tik kvailys arba nusikaltėlis“ siūlytų žmonėms eiti balsuoti gegužę.
38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje patvirtinta daugiau kaip 1 400 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant 16 mirties atvejų.
Anksčiau šį mėnesį šalis uždarė savo sienas ir mokyklas, taip pat leido tik iki dviejų žmonių viešus susibūrimus ir apribojo judėjimo laisvę, siekdama sustabdyti COVID-19 plitimą.
