„Rusiška ruletė“ ar stebuklingas kelias? Švedijos ginklas prieš koronavirusą kelia milžiniškas aistras

Lietuvoje vis garsiau kalbant apie baudų už saviizoliacijos nesilaikymą didinimą, o visame pasaulyje aidint griežtėjančių karantinavimo sąlygų įvedimą, viena valstybė renkasi visai kitokį kelią nei didžioji dauguma.

 Švedija sumažino žmonių sambūrio skaičių nuo 500 iki 50, tačiau barų ir restoranų neuždarė.<br> lrytas.lt koliažas.
 Švedija sumažino žmonių sambūrio skaičių nuo 500 iki 50, tačiau barų ir restoranų neuždarė.<br> lrytas.lt koliažas.
 Kovo 27-oji. Švedai mėgaujasi žiedais parke. Šalyje nėra griežtų reikalavimų, tik rekomendacijos būti šiek tiek atokiau nuo kitų.<br> SE/Scanpix nuotr.
 Kovo 27-oji. Švedai mėgaujasi žiedais parke. Šalyje nėra griežtų reikalavimų, tik rekomendacijos būti šiek tiek atokiau nuo kitų.<br> SE/Scanpix nuotr.
 Švedija sumažino žmonių sambūrio skaičių nuo 500 iki 50, tačiau barų ir restoranų neuždarė.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Švedija sumažino žmonių sambūrio skaičių nuo 500 iki 50, tačiau barų ir restoranų neuždarė.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Švedija sumažino žmonių sambūrio skaičių nuo 500 iki 50, tačiau barų ir restoranų neuždarė.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Švedija sumažino žmonių sambūrio skaičių nuo 500 iki 50, tačiau barų ir restoranų neuždarė.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Švedijos karinės pajėgos ruošia lauko ligoninę.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Švedijos karinės pajėgos ruošia lauko ligoninę.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Švedija sumažino žmonių sambūrio skaičių nuo 500 iki 50, tačiau barų ir restoranų neuždarė.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Švedija sumažino žmonių sambūrio skaičių nuo 500 iki 50, tačiau barų ir restoranų neuždarė.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 1, 2020, 9:10 PM, atnaujinta Apr 2, 2020, 3:54 PM

Tai – Švedija.

Švedijos planas kovoti su koronaviruso pandemija daugumai atrodo beprotiškas – štai Lietuvai skaičiuojant trečiąją karantino savaitę, žmonėms ieškant įdomesnių laiko praleidimo būdų namuose, švedų gyvenimas yra mažai pakitęs.

Po ilgos žiemos Švedijoje visai neseniai pasidarė pakankamai šilta, kad būtų galima išeiti į lauką pasisėdėti. Ir švedai tai stengiasi išnaudoti, rašė BBC.

Gyvena pakankamai įprastą gyvenimą

Iki antradienio 13 valandos Švedijoje buvo užfiksuoti 4028 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 146 mirtys. Pagal šiuos skaičius švedai pasaulyje – 21 vietoje. Griežtesnes priemones paskelbusioje kaimyninėje Norvegijoje atvejų skaičius – šiek tiek didesnis, o mirčių – vos 32.

2577 atvejus turinčioje Danijoje paskelbtas draudimas būriuotis į didesnes nei 10 žmonių grupes.

O Stokholme prie didžiulės skandinavų griaustinio dievo Toro skulptūros susirinkę tėvai su vaikais kimba į ledus.

Praėjusią savaitę Švedijos sostinėje veikė naktiniai klubai. Nuo sekmadienio valdžia nusprendė nebeleisti į vieną vietą susirinkti daugiau nei 50 žmonių.

Ne nurodymai, o rekomendacijos

Švedijos valdžios sprendimai koronaviruso pandemijos akivaizdoje skamba labai kontroversiškai. Valdininkai vengia priimti griežtesnes priemones ir laikosi strategijos su koronavirusu kovoti lėtai ir ramiai, didžiausią dėmesį nukreipiant į labiausiai pažeidžiamų grupių apsaugojimą.

Tai reiškia, kad ugdymo įstaigos vaikams iki 16 metų veikia visu pajėgumu. Kaip ir dauguma parduotuvių.

Dirba barai ir restoranai, kurie siūlo ne tik išsinešti maistą, bet ir prisėsti prie staliukų. Barams ir restoranams nurodyta neaptarnauti žmonių prie prekystalių, nepriimti daugiau nei 50 klientų vienu metu.

Valdžia paprašė žmonių vadovautis patarimais ir savanoriškai prisiimti kolektyvinę atsakomybę dėl viruso plitimo. Prašymuose – darbas iš namų, ypač sostinėje, saviizoliacija, jeigu sergi ar tau daugiau nei 70 metų, nebūtinų kelionių atsisakymas.

„Suaugusieji turi būti tuo, kuo ir yra: suaugusiaisiais. Nereikia skleisti panikos ar gandų. Niekas šioje krizėje nėra vienas, tačiau kiekvienas turi didžiulę atsakomybę“, – kreipimesi į tautą per televiziją sakė Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas.

Vieni įsiklausė, kiti pasirinko linksmybes

Ir kaip sekasi taip ramiai kalbantiems švedams tvarkytis su pandemija, kuri grasina netik asmeniniams gyvenimams, bet ir visai pasaulio ekonomikai? Pasak didžiausios apklausų kompanijos šalyje „Novus“, dauguma švedų matė S.Lofveno kalbą ir sutiko su jo pareiškimais. Jie tiki, kad Švedija susitvarkys su krize.

Stokholmo viešojo transporto kompanija SL paskelbė, kad tramvajų ir metro keleivių skaičius sumažėjo 50 procentų. Apklausos rodo, kad trys ketvirtadaliai švedų vieni nuo kitų dažniausiai laikosi bent metro atstumu.

Mažiausiai trečdalis Stokholmo gyventojų dirba iš namų. Stokholmo miesto atliktas tyrimas rodo, kad didžiausiose sostinės įmonėse iš namų dirba daugiau nei 90 procentų darbuotojų.

Švedai taip pat nepasidavė paniškam pirkimui, nors daugelyje šalių aplink su tuo susitvarkyti iškart nepavyko. Tiesa, tualetinio popieriaus pardavimai ir čia šovė į viršų.

Tai nereiškia, kad visi švedai – ypač atsakingi ir klausosi kiekvienos rekomendacijos. BBC kalbinta švedė Cajsa Wiking pasakojo, kad socialiniuose tinkluose ir šiandieną galima aptikti vaizdų, kurie piktina.

„Mačiau daug žmonių, kurie rengė gimtadienių vakarėlius su galbūt 50 svečių, einančius į klubus, apie nieką negalvojančius. Manau, kad problema tikrai yra, nors ir skiriasi nuo kitų šalių“, – sakė C.Wiking.

Pasak Stokholme dirbančio televizijos prodiuserio Christofferio Carringerio, žmonės nori bendrauti, susitikti ir tai daro. Jis pasakojo, kad jo draugai „bando būti atsakingi“, tad į barus eina tik po du ar tris, vengia daugumos viešesnių vietų.

Įtakos turi išskirtinis gyvenimo būdas

Švedai yra linkę pasitikėti savo valdžia, tad jie linkę savanoriškai laikytis rekomendacijų. Prie tokios išsiskiriančios strategijos prisideda ir demografiniai aspektai.

Daugiau nei pusę Švedijos namų ūkių sudaro vienas asmuo. Pagal „Eurostat“ duomenis, tai – didžiausia proporcija visoje Europoje. Švedai dažniausiai linkę tėvų namus palikti 18-19 metų. Europos Sąjungos vidurkis – 26-eri.

Kai kurie ekspertai mano, kad būtent toks gyvenimo būdas gali padėti suvaldyti koronaviruso plitimą. Nuo koronaviruso ypač kenčiančiose Italijoje ir Ispanijoje minėti rodikliai – visiškai atvirkštiniai.

Dar reikėtų pridėti ir gyvenimo būdą.

„Mums gerai sekasi linkti namuose. Palyginus su kitomis kultūromis, mes nesame tokie socialūs, o tai viską palengvina. Ką aš veikiu – tiesiog tvarkau spintą, sportuoju namuose, daugiau skaitau“, – pasakojo C.Wiking.

Daugelyje šalių žmonėms kyla problemų dėl atstumo laikymosi. Knygos apie švedų kultūrą autorė Lola Akinmade Akerstrom pastebi, kad švedams tai niekada nebuvo problema.

„Švedai vieni kitiems natūraliai galybę erdvės suteikdavo dar prieš koronaviruso pandemiją“, – sakė ji.

Pasak L.Akerstrom, švedai „įpratę namuose likti dėl menkiausio galvos skausmo.“

Bet tai nereiškia, kad švedai nemėgsta būti lauke. Valdininkai tikina, kad griežtų taisyklių vengia ir siekdami, jog žmonės išliktų fiziškai ir psichologiškai sveiki.

„Mes turime sukombinuoti siekį sumažinti viruso protrūkio įtaką visuomenės sveikatai ir smūgį ekonomikai. Verslo bendruomenė mano, kad Švedijos valdžios veiksmai yra geresni nei daugumoje valstybių“, – sakė Stokholmo prekybos rūmų vadovas Andreas Hatzigeorgiou.

Žaidžia „rusišką ruletę“?

Tačiau ramus ir švediškai gražus vaizdas nereiškia, kad koronaviruso pandemija nesudrebino valstybės. Švedijos visuomenės sveikatos agentūra įspėjo, kad skandinavų šalių dar laukia didžiausias smūgis.

Kovoje su koronavirusu Švedijos valdžiai tenka atlaikyti ir milžinišką kritikos kiekį. Šalyje žinomas matematikas Marcusas Carlssonas valdininkus apkaltino su žmonėmis žaidžiant „rusišką ruletę“.

Dalis virusologų, tarp kurių – profesorius Bjornas Olsenas, ragina valdžią žengti kitų valstybių pavyzdžiu ir kuo greičiau „uždaryti viską, ką tik įmanoma uždaryti“.

B.Olsenas atmetė ir bet kokius Švedijos visuomenės sveikatos agentūros skaičiavimus, kad populiacijai greitai įgis imunitetą. Pasak profesoriaus, tai gali užtrukti ilgiau nei metus.

Pirštu rodoma ir į Jungtinę Karalystę, kuri iš pradžių taip pat rinkosi visai kitą kelią nei daugumą, tačiau atsitraukė nuo plano „įgyti įmunitetą“, kai paskaičiavo, kiek žmonių gali mirti. Dabar Jungtinė Karalystė išgyvena didelę sveikatos apsaugos krizę.

Švedų kultūros ekspertė L.Akerstrom taip pat kritiškai žiūri į valdžios sprendimus. Ji siūlo „įvertinti užsikrėtimų ir mirčių augimą visame pasaulyje“. Pasak jos, valdininkams padėtų žmonių palaikymas, jeigu Švedija nuspręstų imtis griežtesnių priemonių.

„Dauguma švedų pasitiki savo valdžia, kad jie viską daro vardan visuomenės gerovės, tad jie reaguotų į griežtas taisykles“, – kalbėjo ji.

Iš ekspertų lūpų – rimti kaltinimai

Švedijoje auga ir nerimas dėl ligoninių pajėgumų susitvarkyti su potencialiai išaugsiančiu lovų ar intensyvios priežiūros prietaisų poreikiu. Pastaruoju metu aidinčios diskusijos sukasi ir apie tai, kaip gerai valdininkai iškomunikuoja informaciją.

Kai kurie ekspertai reikalauja tikslesnių instrukcijų, kaip žmonės turėtų gyventi. Švedijos medikų asociacija tikina, kad nepakankamai pasirūpinta informuojant švediškai nekalbančius gyventojus.

Kritika dėl pernelyg mažo informacijos kiekio ypač pasipylė po to, kai Stokholmo Somalio bendruomenėje užfiksuoti dideli užsikrėtimų ir mirčių skaičiai.

Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis pabrėžė, kad viskam yra pasiruošta. Esą šalis specialiai pasirinko tokią strategiją, kuri užtikrintų „lėtą viruso plitimą, kad sveikatos apsaugos sektorius turėtų atitinkamą darbo krūvį.“

Tačiau Švedijos vieni aukščiausių medicinos ekspertų kreipėsi į visuomeninį transliuotoją SVT, kaltindami valdininkus nekompetencija ir medicinos žinių trūkumu.

„Esu labai surūpinęs. Jau geriau Stokholmas būtų karantinuotas. Esame praktiškai viena valstybė visame pasaulyje, kuri nedaro nieko, kad pažabotų infekciją. Tai velniškai rimta“, – kalbėjo virusologijos profesorius Fredrikas Elghas.

Kitas epidemiologijos ir visuomenės sveikatos ekspertas Joacimas Rocklovas klausė: „Ar tai reiškia, kad valdžiai tinka šios paskaičiuotos pasekmės? Kiek mums reikės paaukoti gyvybių, idant išvengtume didelio smūgio ekonomikai?“

Tarp kritiškai į Švedijos sprendimus žiūrinčių specialistų esanti ir epidemiologė Emma Frans situaciją apibūdino paprastai: „Teisėja taps istorija.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.