Nepaisydamos ES pastangų visame bloke paskirstyti pabėgėlius, atvykstančius į Graikiją ir Italiją, jos „nevykdė savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę“, konstatavo teismas, atvėręs kelią galimoms baudoms.
2015 metais ES šalys skubiai sutarė perkelti iki 160 tūkst. pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos, kad padėtų joms susitvarkyti su migrantų antplūdžiu. Praėjus penkeriems metams Graikijai vis dar sunkiai sekasi tvarkytis su šia našta, o jos salose baisiomis sąlygomis laikomi tūkstančiai žmonių.
Sprendimas dėl „laikino perkėlimo mechanizmo“ buvo priimtas per balsavimą. Jam patvirtinti reikėjo dviejų trečdalių ES valstybių, kurių tuo metu buvo 28, balsų daugumos. Čekija, Vengrija ir Lenkija ir dar kelios šalys balsavo prieš šį sprendimą.
Galiausiai buvo perkelta tik 40 tūkst. pabėgėlių. Čekija, Vengrija ir Lenkija per dvejus metus, kai veikė šį perkėlimo schema, nepriėmė beveik nė vieno žmogaus. Europos Komisija spaudė šias šalis pasiaiškinti, tačiau jos nepateikė jokių patenkinamų atsakymų.
Lenkija, Vengrija ir Čekija tvirtino, kad ES narės yra atsakingos už viešojo saugumo užtikrinimą, o ne Europos Komisija, parengusi perkėlimo schemą ir apskundusi jas teismui.
Tačiau Liuksemburge įsikūręs Teismas nurodė, kad jos negali „remtis nei savo atsakomybe palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą, nei tariamu perkėlimo mechanizmo blogu funkcionavimu, kad išvengtų to mechanizmo vykdymo“.
Šalių atsisakymas prisiimti dalį naštos ir padėti bėdoje atsidūrusioms partnerėms išprovokavo vieną rimčiausių politinių krizių Bendrijoje. Opi imigracijos tema tapo vienu iš kraštutinių dešiniųjų partijų „arkliukų“ rinkėjams vilioti.
