Rusija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos šalys prisidėjo prie konflikto kurstymo šioje naftos turtingoje, bet skurdo alinamoje Šiaurės Afrikos valstybėje, kur žuvo šimtai žmonių ir dar daugiau kaip 150 tūkst. liko be namų.
Medicinos ekspertai įspėja, kad Libija susiduria su didesne sparčiai plintančios koronaviruso infekcijos COVID-19 rizika, turint galvoje, kad šios šalies, kuri yra vartai į Europą bandantiems patekti migrantams, sveikatos priežiūros sistema praktiškai sugriauta.
Beveik visam pasauliui sutelkus dėmesį į pastangas pažaboti pandemiją, Libijos sostinės Tripolio pietuose toliau aidi šūviai ir kurtinantys sprogimai.
Libijoje chaosas tvyro nuo 2011 metų, kai per kelių didžiųjų Vakarų valstybių remtą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.
Šiuo metu dėl Libijos kontrolės varžosi dvi stovyklos: Jungtinių Tautų pripažįstama Nacionalinės santarvės vyriausybė (NSV), įsikūrusi Tripolyje, ir šalies rytus kontroliuojančiam maršalui Khalifai Haftarui lojalios pajėgos, pernai balandžio 4 dieną pradėjusios puolimą sostinei užimti.
Praėjo metai, buvo sudaryti ir žlugo keli susitarimai dėl paliaubų, o „mes tiesiog stebime, kaip naikinama tauta“, sakė analitikas Jalelas Harchaoui iš tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ Hagoje.
Po virtinės nesėkmingų bandymų atkurti tvarką JT pasiuntinys Libijai Ghassanas Salame pirmadienį ryte pranešė atsistatydinantis. Visgi jis nurodė, kad palieka šias pareigas dėl sveikatos priežasčių.
Sausio gale Berlyne vykusiame susitikime Maskva, Ankara ir dar kelios interesų Libijoje turinčios šalys sutarė gerbti ginklų embargą ir remti paliaubas.
Tačiau praėjus vos dešimčiai dienų Gh. Salame pareiškė, kad susitarimų nesilaikoma ir į Libiją iš užsienio toliau plūsta ginklai ir samdiniai.
„Egzistencinis mūšis“
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atvirai siuntė karinę įrangą ir kovotojus NSV.
Tuo metu Rusija, Egiptas ir JAE remia tai, ką Kh. Haftaras vadina kampanija prieš džihadistų „teroristus“ ir „nusikaltėlius“.
Kh. Haftaro pajėgoms kol kas nepavyko užimti Tripolio, todėl R. T. Erdogano vyriausybė galėjo „didinti savo buvimą ir įtaką Libijos sostinėje“, sakė J. Harchaoui.
Pastaraisiais mėnesiais R. T. Erdoganas nusiuntė šimtus proturkiškų sirų kovotojų kautis su Kh. Haftarą remiančiomis pajėgomis, kurioms padeda rusų samdiniai, nors Maskva neigia juos siuntusi.
Ginkluotos grupės iš Vakarų Libijos su Kh. Haftaro pajėgomis kovoja „egzistenciniame mūšyje“, sakė Wolframas Lacheris iš Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto.
„Haftaro pajėgos garsėja plėšikavimais ir egzekucijomis be teismo, jose yra grupių, kurių motyvai yra keršto ištisoms bendruomenėms troškimas, – sakė jis. – Karo nusikaltimų, kolektyvinių bausmių, nušalinimo esant diktatoriškam valdymui baimė reiškia, kad su Haftaru kovojančios pajėgos lengvai nepasiduos.“
Kovos pastarosiomis dienomis intensyvėjo nepaisant abiejų šalių naujausių pažadų įsiklausyti į Jungtinių Tautų ir kitus tarptautinius raginimus skelbti humanitarines paliaubas, kad būtų lengviau stabdyti koronavirusą.
Tarptautinės bendrijos „atsitraukimas, susijęs su COVID-19, paspartino ir padidino eskalaciją, kuri bet kuriuo atveju buvo neišvengiama“, sakė J. Harchaoui.
Libija kol kas yra patvirtinusi labai nedaug užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bet JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) perspėjo, kad šaliai iškilo „didelis COVID-19 plitimo pavojus, atsižvelgiant į nesaugumo lygį, silpną sveikatos apsaugos sistemą ir didelį migrantų, pabėgėlių ir vidaus pabėgėlių skaičių“.
„Nepakeliama situacija“
Prieš kelias dienas NSV net paskelbė kontrpuolimą, paradoksaliai pavadintą „Taikos audra“.
Kovos ir toliau daugiausia vyksta į pietus nuo Tripolio ir į rytus nuo pakrantės miesto Misratos, Kh. Haftarą remiančioms pajėgoms sausio pradžioje užėmus už 250 km esantį Sirtą.
Karo ir ligų baimė dar labiau kartina gyvenimą pabėgėliams, tokiems kaip Fatma Khairi, kuri prisiglaudė mokyklos pastate darbininkų klasės rajone Abu Slime Tripolio pietuose.
„Labai vargstu dėl bendrų tualetų, kur dažnai nebūna vandens ir muilo, – naujienų agentūrai AFP sakė ji. – Mano šeima ir aš gyvename baisiomis sąlygomis, kurias sunkiai galėčiau jums apibūdinti. Situacija tapo nepakeliama.“
Humanitarinė situacija Libijoje tikriausiai tik blogės, pasauliui susidūrus su didele ekonomine krize ir toliau krintant naftos, kuri yra pagrindinis Libijos pajamų šaltinis, kainoms.
Kh. Haftarą remiančios pajėgos jau uždarė pagrindinius šalies naftos telkinius ir gavyba praktiškai sustojo.
Politinis konflikto sprendimas atrodo tolimas dalykas, sakė W. Lacheris ir J. Harchaoui, kurie sutinka, kad tarptautinei bendrijai reiktų spausti išorės jėgas, ypač JAE.
„Jei nė viena Vakarų valstybė nesutiks bet truputį paprieštarauti JAE, dar rimtesnis šio konflikto pablogėjimas bus neišvengiamas“, – sakė J. Harchaoui.
W. Lacherio manymu, kol kas „Vakarų valstybės nepasirengusios daryti prasmingo spaudimo Haftarui ir JAE“ ir „kol taip yra, politinio sprendimo perspektyvos praktiškai neegzistuoja“.
