Prabilusi Vitebsko gydytoja: „Jei pradingčiau, jūs netylėkite!” Medikė jau buvo iškviesta į Vitebsko apskrities prokuratūrą

Po atviro interviu medikę kiek išgąsdino reakcija, nes pasipylė žinių, kad tokios gydytojos apskritai nėra. „Žinoma, man baisu. Juolab kad gyvenu viena su sūnumi. Jei pradingčiau, jūs netylėkite! Mes žvelgiam mirčiai į akis!“

Gydytoja N.Larionova socialiniuose tinkluose paskelbė ir savo asmeninius dokumentus, įrodančius, kad ji iš tiesų dirba ligoninėje. Taip medikė pabandė nutildyti Baltarusijos valdžiai lojalius asmenis, iškėlusius versiją, kad iš tikrųjų gydytojos N.Larionovos net nėra, tokia niekada nedirbo Vitebsko greitosios medicinos pagalbos ligoninės laboratorijoje.

Atviras interviu sulaukė audringos reakcijos. N.Larionova jau buvo iškviesta į Vitebsko apskrities prokuratūrą ir apklausta dėl žurnalistui išvardintų duomenų, socialiniame tinkle skelbtų faktų.

Po apklausos medikė viešai papasakojo, kas vyko už uždarų durų. Gydytoja sakė, kad pareigūnai buvo mandagūs, į apklausą nusivežė ir namo parvežė automobiliu. Apklausa pasibaigė klausimu, ką reiktų daryti. "Skelbti karantiną!" - atsakė N.Larionova.

Vitebsko greitosios medicinos pagalbos ligoninės administracija pareiškė, kad paatviravusi gydytoja nebus baudžiama. "Darbo drausmės ji nepažeidė. Ji turi teisę internete išlieti savo mintis ir emocijas", - sakė ligoninės direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Vinnikovas.

Jis pažymėjo, kad išsakyta buvo tik asmeninė gydytojos, o ne ligoninės nuomonė.

Su žurnalistu medikė kalbėjosi po išeiginių. Savaitgalį medikė nedirbo, lankėsi pas giminaičius Oršoje. Bet iš bendradarbių ji žinojo, kad jos ligoninės terapijos korpusas ruošiamas kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems ligoniams. Iki tol tokie pacientai buvo guldomi į kitas gydymo įstaigas.

Kovo 27-osios naktį gydytoja turėjo budėti, bet paskambinę bendradarbiai pasiūlė verčiau aplankyti tėvus. Medikei buvo pasakyta, kad pradės vežti infekuotus, nešti į laboratoriją jų tyrimus. Kolegos jai papasakojo apie pilnus koridorius pacientų, baimę užkrėsti nėščiąsias.

Gydytoja neslėpė, kad seniai yra sergančių medikų tiek Vitebske, tiek Oršoje: „Daktarai guldomi, jiems diagnozuojamas plaučių uždegimas. Visi, kurie turėjo kontaktą su ta italų delegacija. Žinau, kad susirgo ir mano vadovas, jo būklė sunki, praėjusią savaitę vos galėjo kalbėti“.

Plaučių uždegimu susirgo gydytojas, kuris atliko plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimą. „Kalbėjau su Geležinkelininkų ligoninėje dirbančia pažįstama gydytoja. Ji paskambino ir papasakojo, kad ligonių srauto tyrimui vadovavęs gydytojas jau guli reanimacijoje. Jam taip pat diagnozuotas plaučių uždegimas. Bet aš kalbu tik apie žinomus gydytojų atvejus, o yra ir sergančios medicinos seserys, jų gerokai daugiau“, – pasakojo N.Larionova.

Dalis gydytojos kolegų išsiųsti budėti į kitas ligonines: „Siuntinėjimas vyko visą pastarąją savaitę. Suprantate, suserga gydytojai. O rūbinė didžiuliame reanimacijos skyriuje tik viena, todėl visi turime tiesioginį kontaktą! Reanimacijos gydytojai labai tuo piktinosi, o jaunesnieji tik klausė: „Kaip galima?“ Tai juk nusikaltimas!“

Nepaisant didžiulio krūvio, pensinio amžiaus medikams leidžiama išeiti iš darbo. „Daug išeina. Niekas net nestabdo nei Vitebske, nei Oršoje – parašo prašymą, o vadovai pasirašo. Išlydėdami sako: „Mes jus suprantame“, – pasakojo medikė.

N.Larionova pažymėjo, kad apsaugos priemonių ligoninėje dar netrūko. Tik vienkartinių medicininių kaukių buvo labai mažai, todėl medikai dažniausiai dėvėjo iš marlės pasiūtas kaukes: „Respiratoriaus neteko matyti nė vieno. Mūsų skyriuje dažniausiai dėvi kaukes iš marlės. Tokias parduoda ir vaistinėse. Ir Oršoje tas pats – buvau trijose vaistinėse, bet neradau nė vienos kaukės“.

Prieš savaitę viso skyriaus darbuotojams buvo duota 100 vienkartinių kaukių. Vyresnioji perspėjo, kad daugiau nebus. „Vieną išprašiau ir vaikščiojau visur likusias dienas. Kiti nešiojo marlės apsaugas, bet patys suprantame, kad jų apsauga – juokinga“, – pasakojo medikė.

Iš Oršos sugrįžusi gydytoja baisėjosi, kad gyventojai visiškai nesisaugo – vaikšto be kaukių: „Jie kažkokie bebaimiai – vyksta renginiai, mokyklose rengiamas kažkokios stovyklos, olimpiados, visi dirba. Bet mieste kažkiek ramiau, nes ėmė sirgti ne tik miestiečiai, bet ir gydytojai“.

N.Larionova neslėpė, kad koronavirusas jau palietė ir jos artimiausių žmonių ratą – susirgo iš Vilniaus motinos aplankyti atvažiavusi draugė. Prieš uždarant sienas, paskutinę dieną, moteris nutarė stabdyti pakeleivingas mašinas ir vis tiek važiuoti pas motiną.

„Sustabdyto automobilio vairuotojas baltarusis tik vėliau prasitarė, kad iš Italijos važiuoja namo numirti. Tai išgirdus, nebebuvo išeities – sėdėjo susigūžusi. Atvažiavo į Baltarusiją draugė prieš dvi savaites. Penktą dieną po kelionės ji susirgo – simptomai klasikiniai. Oršoje išsikvietė greitąją, jai paėmė testą, o po to – tyla. 47 metų moters būklė tik blogėjo, vos galėjo kvėpuoti.

Medikai paprasčiausiai nenorėjo artintis: terapeutė atvirai pasakė, kad bijo. Aš suptantu tą baimę, nes medikė neturėjo apsaugos priemonių. Galiausiai jai išrašė vaistų ir padėjo ant kilimėlio prie durų. Kol gavo testo rezultatus, praėjo 10 dienų, o draugė atsidūrė ligoninėje. Tiesa, tyrimas buvo neigiamas, bet žadėjo pakartoti“, – išgyvenimais dalijosi gydytoja.

Paklausta, ar iš tiesų medikai verčiami pasirašyti pasižadėjimą viešai nekalbėti apie Vitebske plintančią koronaviruso bangą, N.Larionova sakė, kad apie tai nieko girdėjo: „Nė vienas gydytojas man to nepasakojo. Bet pas mus juk yra kitaip – mes dirbame tiek, kiek reikės.

Žinome, kad mums pabėgus, nebeliks kam gelbėti manęs pačios, mamos. Juk taip ir yra: jei tu išeisi, iš paskos patrauks ir kiti“.

Paklausta, kas paskatino viešai kalbėti, N.Larionova neslėpė, kad jos situacija išskirtinė – ji yra iš medikų šeimos: „Gydytojai ne tik tėvai, bet ir draugai, kolegos. Artimiausios draugės, seserys, broliai – visi medikai.

Mes žiūrime televizorių ir netikime tuo, ką matome. Žinome, kad mums, medikams, išmirus, nebeliks kam gelbėti aplinkinių. Nenoriu, kad atsirastų medikų kapinės. Ryžausi kalbėti, nes mirtis grasina visiems artimiesiems ir tylėti nebegalima“.

Gydytoja pasidžiaugė, kad jau prabilo ir daugiau kolegų: „Mes esame šios situacijos įkaitai. Kai supranti, kad gali prarasti mamą, tėvą, mokytojus, artimuosius, nes pagyvenę žmonės nukenčia dažniau, baimė išnyksta“.

Parengta pagal vkurier.info ir charter97.org publikacijas.