„Šiandien mano mintys visų pirma skiriamos daugeliui tų, kas buvo tiesiogiai paveikti koronaviruso: ligonius, mirusiuosius ir šeimų narius, gedinčius mylimų žmonių netekties ir, kai kuriais atvejais, negalėjusiais su jais paskutinį kartą atsisveikinti“, – sakė Šventasis Tėvas, kurio malda buvo transliuojama iš tuščios Šv. Petro bazilikos.
Popiežius taip pat ragino nutraukti visus karinius konfliktus ir tučtuojau siekti paliaubų visame pasaulyje. Jis teigė, kad Europai, jo mylimam žemynui, vėl atėjo laikas pademonstruoti solidarumą kaip ir po Antrojo pasaulinio karo.
Be to, pontifikas ragino atšaukti sankcijas ir sumažinti skolas besivystančioms šalims, kad jos galėtų lengviau įveikti koronaviruso pandemiją, pranešė naujienų agentūra dpa.
„Tegul tarptautinės sankcijos būna palengvintos, nes jas patiriančioms šalims sunku užtikrinti tinkamą pagalbą savo piliečiams“, – sakė popiežius Pranciškus savo kreipimesi „Miestui ir pasauliui“.
Popiežius kvietė valstybes, jei ne anuliuoti, tai bent atšaukti skolas, kurios slegia skurdžiausias šalis.
Gyvenimas užsidarius
Pranciškus atrodė vieniša, bet sukrečianti figūra, kai lėtai įžengė į tamsią ir neįprastai tuščią Vatikano centrinę aikštę, vilkėdamas savo baltą apdarą per deglų blausiai apšviestą Didžiojo penktadienio procesiją.
Daugiau kaip 50 metų šios ceremonijos vykdavo Romos Koliziejuje, dalyvaujant mažiausiai 20 tūkst. tikinčiųjų.
Tačiau šiemet Roma ir visa Italija nuo kovo pradžios laikosi griežto karantino.
Praeitais metais Velykų sekmadienį popiežiaus paskelbto kreipimosi „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui) Šv. Petro aikštėje klausėsi 70 tūkst. žmonių.
Dabar įėjimai į Vatikaną yra uždaryti, prie jų budi ginkluoti policininkai, dėvintys kaukes ir gumines pirštines.
Pontifikas neslėpė, kad jam šiais nepaprastais laikais sunku priprasti prie itin pasikeitusio gyvenimo.
„Į savo užsidarymą turime atsakyti visu savo kūrybingumu“, – Pranciškus šią savaitę sakė duodamas interviu keliems katalikiškiems laikraščiams.
„Galime pasiduoti depresijai ir susvetimėjimui... arba galime būti kūrybingi“, – kalbėjo jis.
Religinės improvizacijos
Popiežiaus virtualios maldos tėra vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių, kokių religinių improvizacijų imamasi laikais, kai žmonėms tenka laikytis socialinio atstumo ir gyventi užsidarius namuose. Daug tikinčiųjų paklausė Šventojo Tėvo raginimo ieškoti kūrybingų sprendinių.
Panamos arkivyskupas pakilo sraigtasparniu į orą, kad palaimintų šios mažos Centrinės Amerikos valstybės žmones, o Naujojo Orleano arkivyskupas šlakstė švęstą vandenį iš Antrojo pasaulinio karo laikų biplano.
Ispanijoje tikintieji Didžiąją savaitę leido religinę muziką iš savo balkonų.
Besivystančios tragedijos mastas buvo aiškiai matomas vienoje Niujorko katedroje, kur medinius klauptus pakeitė ligonių lovų eilės, aplinkinėms gydymo įstaigoms susiduriant su perpildymo problema.
Filipinuose didelę įtaką daranti Katalikų Bažnyčia ragina tikinčiuosius nebučiuoti kryžių, o Graikijos Ortodoksų Bažnyčia planuoja Velykų, šios bendruomenės šiemet švenčiamų balandžio 19-ąją, mišias aukoti už uždarų durų.
„Septyni iš dešimties graikų mėgaudavosi ėriuko kepimu Velykoms, – naujienų agentūrai AFP Paryžiuje sakė graikas prekiautojas mėsa Angelas Asterijus. – Šiemet to nebus.“
Judėjai visame pasaulyje naudojosi „Zoom“ ir kitomis vaizdo konferencijų programėlėmis, rengdami Paschos Sederį namuose, trečiadienį vakare prasidėjus aštuonių dienų Neraugintos duonos šventei, per kurią minimas žydų išėjimas iš Egipto vergovės.
Vestminsterio abatija Londone irgi perėjo prie technologinių naujovių, paskelbusi Anglikonų Bažnyčios tikintiesiems velykinių tinklalaidžių.
Pietvakarių Prancūzijoje esančios Lurdo šventovės kunigai praeitą sekmadienį pradėjo devynias dienas rengiamas pamaldas tiesiogiai transliuojamas per „Facebook Live“ ir „YouTube“.
„Šventieji šalia mūsų“
Ankstesniais metais Šventasis Tėvas Didįjį ketvirtadienį, kai minima Jėzaus Kristaus Paskutinė vakarienė su savo mokiniais, vaizduojama Leonardo da Vinci freskoje Milano Švč. Mergelės Marijos Maloningosios bažnyčios vienuolyno valgomajame, viename Romos kalėjime numazgojo kojas dvylikai nuteistųjų.
Šįmet dėl viruso teko atsisakyti šių apeigų.
Ketvirtadienio vakarą beveik tuščioje Šv. Petro bazilikoje, dalyvaujant tik nedidelei liturginei asistai, popiežius meldėsi už dešimtis italų kunigų ir medikų, mirusių nuo koronaviruso, kuriuo užsikrėtė padėdami sergantiesiems.
„Jie yra šventieji šalia mūsų, kunigai, paaukoję gyvybes tarnaudami“, – sakė Pranciškus.
Popiežius į Didžiojo penktadienio procesiją pakvietė penkis slaugytojus ir gydytojus, kad pabrėžtų šios profesijos žmonių pasiaukojamą darbą pastarąjį mėnesį.
Vasario gale persišaldymo simptomus pajutusiam popiežiui du kartus buvo atlikti testai dėl koronaviruso infekcijos.
Argentinoje gimusio Pranciškus sveikata iki šiol buvo gera, nors jaunystėje dėl infekcijos jam teko pašalinti dalį dešiniojo plaučio, be to, jį vargina sėdmeninio nervo skausmas.
Šventasis Tėvas interviu katalikų leidiniams sakė, kad žmonės visame pasaulyje gali dvasiškai ištrūkti iš izoliacijos pasitelkę introspekciją.
„Taigi, būti uždarytam, bet ilgėtis – su atmintimi, kuri ilgisi vilties ir ją kuria“, – sakė Pranciškus.
„Tai padės mums ištrūkti iš izoliacijos“, – kalbėjo jis.
