Tartu mieste įprastai verda studentiškas gyvenimas. Tačiau koronaviruso pandemija apramino šio miesto ritmą.
Gatvėse mažiau žmonių. Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją švenčiama Valpurgijos naktis, kurios metu meras studentų korporacijoms vienai nakčiai perduoda miesto valdžią, neįvyks.
Trankūs vakarėliai perkeliami į ramesnius laikus.
Vaizdai iš karščiausių taškų: kaip atrodo Santaros klinikų medikų kova su koronavirusu?
Vieno gimtadienio vakarėlio Tartu universiteto studentų bendrabutyje užteko, kad ši vieta taptų koronaviruso židiniu.
Dabar studentai šiame bendrabutyje gyvena karantino sąlygomis. 16 jų buvo diagnozuotas koronavirusas. Karantino epicentre atsidūrė ir keli su „Erasmus+“ mainų programa į Tartu universitetą mokytis išvykę studentai iš Lietuvos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Edvinas Najulis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad iki šiol nėra žinoma, kur studentų bendrabutyje pradėjo plisti koronavirusas.
„Pirmieji atvejai buvo du. Jiems pasireiškė simptomai, o tada buvo ištirti tiesioginiai jų kontaktai – 17 žmonių. Visi jie gyveno trečiame bendrabučio aukšte, todėl greitai nutarta jį karantinuoti.
Kai paaiškėjo, kad tarp tiesioginių kontaktų yra dar 4 koronavirusu sergantys asmenys, buvo uždarytas visas bendrabutis ir 274 gyventojai ištirti dėl viruso.
Galiausiai paaiškėjo, kad rasta 16 teigiamų COVID-19 atvejų, o 27 žmonės turėjo tiesioginį kontaktą su šiais asmenimis ir taip pat privalo karantinuotis“, – pasakojo E.Najulis.
Estijos premjeras Juri Ratas pasirašė įsaką, kuriuo bendrabutį padalijo į tris zonas – sergančių COVID-19, turėjusių tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiaisiais ir neturėjusių. Visi sergantys ir turėję tiesioginį kontaktą buvo perkelti į trečią bendrabučio aukštą. Tarp jų ir E.Najulis bei dar trys lietuviai.
Studentų korporacijos RePublica nuotr.
„Viename bendrabučio bloke gyvena trys žmonės. Kiekvienas turi atskirą kambarį ir dalijasi tik virtuve, dušu ir tualetu. Vos tik prasidėjo viso bendrabučio karantinas, kiekvienas gavome po 10 vienkartinių veido kaukių, dezinfekcinio skysčio rankoms ir paviršiams valyti. Esame maitinami triskart per dieną, bet palikti savo bloko negalime.
Maistas ir kitos reikalingos priemonės paliekamos prie durų. Koridoriuje nuolat budi apsaugos darbuotojas, kuris stebi, kad neišeitume iš savo bloko be reikalo.
Galime išeiti tik į lauke aptvertą mažą teritoriją pakvėpuoti grynu oru.
Kasdien esame aplankomi, paklausiama, kaip jaučiamės, ar nepasireiškė viruso simptomai, ar nieko netrūksta“, – kalbėjo studentas.
Tokiomis sąlygomis Tartu universiteto studentų bendrabutyje įstrigusiems lietuviams teks gyventi dvi savaites.
„Mes turėjome tiesioginį kontaktą su vienu užsikrėtusiu asmeniu, bet mūsų rezultatai yra neigiami, simptomai nepasireiškė, tad tiesiog laikomės karantino ir laukiame kitų žinių“, – tvirtino E.Najulis.
Pirmadienį Estijoje buvo užfiksuota iš viso 1535 koronaviruso atvejai. Iki šiol šalyje buvo atlikta beveik 41 tūkst. testų virusui nustatyti.
128 žmonės yra ligoninėse, o 9 iš jų būklė kritinė. Estijos sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad koronavirusas šalyje pražudė 40 žmonių, o 165 jau yra laikomi pasveikusiais.
Susiję straipsniai
„Karantino pradžioje atrodė, kad Estijoje likti yra saugiau, nes nuo pat pradžių buvo atliekama daugiau tyrimų, visuomenė gerai informuojama apie tai, kas vyksta, kokie apribojimai yra įvedami ir kokių veiksmų imamasi. Veiksmai Lietuvoje atrodė chaotiški, nebuvo aišku, kaip kas vyksta ir ar tikrai verta grįžti.
Dabar elgiamasi labai panašiai kaip ir Lietuvoje, vyriausybė planuoja, kaip bus galima išeiti iš karantino. Didesnėms nei 2 žmonių grupėms skiriamos baudos, dauguma vaikšto su kaukėmis.
Didelių skirtumų nėra – tiesiog laukiama, kada viskas pagaliau baigsis“, – pasakojo E.Najulis.