Kai kurių valstybių delsimas kare su koronavirusu kainuoja daug, o Naujoji Zelandija jau paskelbė itin skambią žinią – COVID-19 eliminuotas.
Ir nors šalyje aidėjo kritika valdžiai dėl uždaro bendravimo su žiniasklaida, Naujoji Zelandija tapo vienu iš keleto pavyzdžių, kaip tinkamai pažaboti koronavirusą.
Eliminavo, bet atvejų dar yra
Tiesa, tai – laimėtas itin svarbus mūšis, tačiau dar ne karas. Naujoji Zelandija į žodį „eliminuotas“ žiūri šiek tiek liberaliau, tačiau tai nė kiek nesumenkina šalies pasiekimų.
Savaitės pradžioje Naujoji Zelandija pranešė apie vieną užsikrėtimo atvejį, keturis „galimus atvejus“ ir vieną mirtį. Iki gegužės 2 dienos šalyje užfiksuoti 1485 užsikrėtimai ir 20 mirčių.
Naujosios Zelandijos premjerė Jacina Ardern pabrėžė, kad koronavirusas šalyje eliminuotas „šiuo metu“, tad tautiečiai privalo išlikti budrūs, nes reikia tikėtis ir daugiau užsikrėtimo atvejų.
„Eliminavimas reiškia, kad mes galime pasiekti nulius, tačiau mes vis dar galime turėti mažus užsikrėtimų atvejus ir tai nereikš, kad mums nepavyko. Tai tiesiog rodo, kad privalome griežtai reaguoti į naujus atvejus, kad jų būtų mažai ir pamažu visai išnyktų“, – sakė J.Ardern.
Itin sėkmingai su COVID-19 kovojančios Naujosios Zelandijos premjerė skaičius vadino neįtikėtinais ir gyrė valdžios nurodymams paklususius piliečius.
„Jau beveik 5 savaites gyvename ir dirbame tokiomis sąlygomis, kokios prieš keletą mėnesių atrodė neįmanomos. Bet mums pavyko. Mes visa tai pasiekėme kartu“, – dar pakentėti žmonių prašė J.Ardern.
Dalis verslų duris atveria, bibliotekos – dar ne
Naujoji Zelandija savaitės pradžioje paskelbė, kad šalis pereina į „trečiąjį etapą“, leidžiantį veiklą atnaujinti daliai verslų, kurie, kaip ir Lietuvoje, privalo laikytis griežtų taisyklių.
Naujojoje Zelandijoje duris atvėrė ir mokyklos, tačiau jose yra ribojamas vietų skaičius. Veiklą pradeda fabrikai, gamyklos, tačiau žmonės ir toliau skatinami dirbti iš namų, jeigu tai tik įmanoma.
Žmonėms leista dalyvauti ir mažos rizikos rekreacinėje veikloje. Pavyzdžiui – plaukioti paplūdimiuose. Iki 10 žmonių gali dalyvauti vestuvėse ar laidotuvėse.
Tačiau iki gegužės 11 dienos lieka uždaryti muziejai, bibliotekos ir sporto salės.
Griežta reakcija – nuo pat pirmos akimirkos
Tad ką tokio padarė Naujoji Zelandija, kad dabar gali džiaugtis vaisiais?
Naujoji Zelandija pirmąjį koronaviruso atvejį šalyje užfiksavo dar vasario 28 dieną. Buvo praėję daugiau nei mėnesis nuo pirmojo atvejo paskelbimo JAV. Kovo 14 dieną, kai šalyje buvo 6 COVID-19 pacientai, Naujoji Zelandija paskelbė, kad kiekvienas atvykęs privalės izoliuotis dvejoms savaitėms.
Tai buvo vienas pirmųjų atvejų pasaulyje, kuomet buvo pritaikyta ši griežta priemonė, kuria vėliau pasinaudojo praktiškai visos šalys.
Kovo 20 dieną į Naująją Zelandiją buvo uždrausta atvykti užsieniečiams.
Po trijų dienų šalyje buvo patvirtinti 102 užsikrėtimo atvejai, apie mirtis pranešama nebuvo, tačiau J.Ardern paskelbė, kad Naujoji Zelandija nieko nelaukdama pereina į „trečio lygio“ izoliaciją. Buvo staigiai uždaryti nesvarbiausi verslai, uždrausti vieši renginiai, susibūrimai, uždarytos mokyklos, į kurias buvo leidžiami tik dirbti privalančiųjų vaikai.
Žmonėms buvo nurodyta dirbti iš namų, o viešasis transportas tapo prieinamu tik svarbiausių verslų darbuotojams. Nebevyko vietiniai skrydžiai.
Kovo 25-ąją Naujoji Zelandija perėjo prie 4-ojo lygio izoliacijos. Žmonėms buvo nurodyta neišeiti iš namų, išskyrus galimybę atlikti būtinąją mankštą šalia namų, išlaikant 2 metrų atstumą nuo kitų žmonių.
Naujoji Zelandija labai greitai nusprendė žmones tikrinti plačia imtimi. Šalis ir dabar išlieka tarp lyderių pagal patikrinimus. Per dieną ištiriama iki 8 tūkstančių ėminių.
Balandžio 9 dieną Naujoje Zelandijoje jau mažėjo užsikrėtimų skaičiai, tačiau valstybė rizikuoti neketino. J.Ardern netgi sugriežtino pasienio kontrolę, tad kiekvienam sugrįžtančiam tautiečiui ar leidimą šalyje gyventi turinčiam žmogui buvo privalomas dviejų savaičių karantinavimasis valdžios patvirtintose patalpose.
Žmonės – virš ekonomikos
Naujosios Zelandijos sėkmės istoriją pritaikyti daugelyje šalių būtų sudėtinga. Tai – mentaliteto, valdžios profesionalumo ir žmonių pasitikėjimo darinys. Be to, salų valstybei gerokai lengviau prižiūrėti savo sienų kontrolę.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias dėmuo Naujosios Zelandijos kovoje su koronavirusu – aiški valdžios žinutė savo žmonėms.
Naujoji Zelandija nuo pat pirmosios akimirkos pabrėžė, kad visa šalis privalo „vienytis prieš COVID-19“. J.Ardern nuolat kartodavo, kad kovoja „5 milijonų žmonių komanda.“
„Ji moka nuostabiai komunikuoti ir yra labai empatiška lyderė. Be to, jos žodžiai buvo reikšmingi ir žmonės ja tikrai pasitikėjo. Pasitikėjimo lygis labai aukštas“, – sakė Otago universiteto visuomenės sveikatos departamento profesorius Michaelas Bakeris.
Jis gyrė valdžios sprendimą dėl žingsnių nuolat tartis su geriausiais šalies mokslininkais.
Pasak specialistų, būtent glaudus bendradarbiavimas su mokslininkais ir leido Naujajai Zelandijai įgyti pranašumų prieš kitas šalis, kurios, pasak Oklando universiteto profesoriaus Shauno Hendy, „santykiuose su mokslo bendruomene turėjo problemų.“
„Tos problemos lėmė, kad šalyse susiformavo mažiau funkcionali sistema, kurioje mokslininkai jautėsi turintys mažiau įtakos ar netgi ignoruojami“, – sakė Sh.Hendy.
Dar vienas itin svarbus aspektas, kurį išskiria Naujosios Zelandijos mokslininkai – greitas sprendimas atsisukti į savo piliečius. Pasak Oklando universiteto profesoriaus dr. Siouxie Wileso, dauguma valstybių atidėliojo karantino ar socialinio atstumo taisyklių įvedimą, nes baiminosi dėl įtakos ekonomikai, tad dabar moka kainą – kova su virusu tapo sudėtingesnė.
Kritikos neišvengė
Tačiau Naujoji Zelandija kovoje nebuvo tobula. Šalyje nemažai kritikos žėrė keletas žurnalistų, kurie piktinosi nustatyta komunikacine sistema – buvo teigiama, kad per kasdienes konferencijas nelikdavo pakankamai laiko užduoti klausimus, trūkdavo aiškumo.
„Newshub“ tyrimų skyriaus žurnalistas Michaelas Morrah teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija taip ir neatsakė į kai kuriuos jo užduotus klausimus, o kai kurie atsakymai jį pasiekė tik po keleto dienų.
Jis teigė, kad valdžios pranešimai apie medikų apsaugos priemones kirsdavosi su informacija, kurią jam pateikdavo patys medikai. Valdžia sulaukė ir kritikos dėl gan prasto užsikrėtusiųjų kontaktų sąrašo.
Profesorius Sh.Hendy įsitikinęs, kad tokią situaciją lėmė tai, kad sveikatos sistema nebuvo pasiruošusi padidėjusiam informacijos srautui, o kontaktų sekimą apsunkino tai, kad šalies sveikatos sistema nėra centralizuota.
Naujoji Zelandija jau skyrė papildomą 51 milijoną eurų kontaktų atsekimo operacijoms.
Šalis pabrėžia, kad jos tikslas – visiškas koronaviruso pašalinimas.
„Mes žinome, kad tai galima pasiekti, nes Kinijai pavyko. 1,4 milijardo žmonių neužsikrėtė virusu. Jie buvo apsaugoti. Ir jeigu Kinija gali apsaugoti tokio dydžio populiaciją, Naujoji Zelandija tikrai gali apsaugoti 5 milijonus“, – teigė profesorius M.Bakeris.
Parengta pagal CNN, „The Guardian“ ir BBC informaciją.
