174 – tiek mirčių nuo koronaviruso sekmadienį buvo užfiksuota Italijoje. Tai mažiausias skaičius nuo kovo 10 dienos, kai koronavirusas dar net nebuvo paskelbtas pasauline pandemija.
Pirmadienį paskelbta apie dar 195 mirtis, o bendras aukų skaičius siekia beveik 29,1 tūkst.
Lėtą atsigavimą pasirinkusi Italijos valdžia tikina, jog skubėjimas gali būti per daug rizikingas, tad atverti karantino gniaužtus žadama itin pamažu.
Į koronaviruso nualintą Italiją grįžta gyvenimas: žmonės suplūdo į miestus, stotyse nusidriekė eilės
Verslas įspėja, kad daugiau laukti nebegali, ir prašo sudaryti sąlygas dirbti.
Italijoje plačiai nuskambėjo ir Vilniaus rasta išeitis miesto erdves paversti vienu dideliu restoranu.
Mokslininkai įspėjo neskubėti
Antroji, arba sugyvenimo su klastinguoju COVID-19, fazė Italijoje pagaliau prasidėjo, bet kritikai ją vadina etapu „1,5“, nes suvaržymų liko daugiau, nei tikėtasi.
Duris atvėrus fabrikams, daugiau kaip 4 milijonai italų grįžo į darbus, leista laisviau judėti savivaldybių teritorijose, pasimatyti su artimiausiais giminaičiais, eiti į parkus ir rengti kuklias laidotuves.
Tačiau daug kas lieka uždaryta, judėjimas tarp regionų vis dar yra draudžiamas, jokių šeimų ar draugų susibūrimų, lieka galioti ir prašymai, kuriuos italai išeidami į lauką turi pildyti nuo kovo pradžios.
Privalomos kaukės ir atstumai – tai bus nuolatiniai palydovai tol, kol viruso pavojus neišnyks. Italijos premjeras Giuseppe Conte ragino neatsipalaiduoti ir pasiruošti, kad naujų užsikrėtimo atvejų vėl padaugės.
„Kuo skrupulingiau laikysimės nurodymų dėl saugumo, tuo greičiau galėsime gauti daugiau laisvės. Neiššvaistykime to, ką taip sunkiai mes uždirbome per šias 50 dienų“, – „Facebook“ įspėjo šalies premjeras.
Vyriausybės atstovai nekart pabrėžė, kad atsargų draudimų naikinimo variantą rinkosi vadovaudamiesi specialiai sudaryto mokslininkų komiteto skaičiavimais.
Mokslininkų parengtame dokumente pateikiami apie gresiantį pavojų signalizuojantys skaičiai. Anot jų, atvėrus viską dabar ir iš karto, vos per porą mėnesių gali prireikti net 151 tūkst. vietų intensyviosios terapijos skyriuose.
Manoma, jog dar vienas priverstinis uždarymas būtų nepakeliamas smūgis tiek pavargusiems žmonėms, tiek jau ir taip stipriai nukentėjusiai ekonomikai.
Verslininkai nori greičiau
Itin lėtas atsigavimo scenarijus stipriai nuvylė šalies verslininkus. Parduotuvėms turėtų būti leista atsidaryti nuo gegužės vidurio.
Bet restoranams, barams, kirpykloms, grožio salonams dar teks laukti visą mėnesį, kol galės įsileisti pirmuosius klientus.
Jų savininkai jau surengė ne vieną protesto akciją reikalaudami konkrečių ir greitų sprendimo būdų, kurie leistų pradėti dirbti.
Zumapress/Scanpix nuotr.
Visi jie teigė esantys pasiruošę teikti paslaugas saugiai ir pagal visus reikalavimus, nes dar mėnesio gali tiesiog neišgyventi.
Miestų merams visoje šalyje buvo masiškai įteikti restoranų raktai, o kirpėjai protestavo prisirakindami prie kirpyklų durų ir kirpdami žmones aikštėse.
„Mes netgi nežinome, ar galėsime atsidaryti birželį, nes nežinome, kokios bus taisyklės. Mes jau praradome 70 proc. pajamų, o dar turėsime investuoti, kad pritaikytume savo verslą naujiems saugumo reikalavimams“, – sakė restoranų raktų įteikimo akcijos organizatorius Alfredo Zini.
Įtampa kyla ir tarp centrinės valdžios bei regionų. Pietuose esančios Kalabrijos, kur naujų užsikrėtimų jau kurį laiką beveik nefiksuojama, prezidentė Jole Santelli, nepaisydama Vyriausybės nurodymų, leido atsidaryti lauko restoranams. Ji pabrėžė, kad keli lauko staliukai sukels mažiau pavojaus, nei iš šiaurės regionų į pietus bėgę italai.
Pavyzdį ims iš Lietuvos?
Sprendimų, kaip gelbėti verslą ir apsaugoti šalį nuo dar vienos pražūtingos viruso bangos, ieškančioje Italijoje plačiai nuskambėjo ir Vilniaus pasiūlymas miestą paversti dideliu lauko restoranu.
Šią bei lauko kino teatro idėją aprašė ir itin teigiamai įvertino ne viena žiniasklaidos priemonė.
„Lietuvos sostinė yra išskirtinio grožio miestas. Kad tai suprastum, užtenka pasivaikščioti UNESCO saugomo Senamiesčio širdyje, kur žavi balta katedra, jos bokštas ir Valdovų rūmai.
Maža tauta, kuri paskelbė nepriklausomybę 1990 m., rado puikią idėją, kaip pagelbėti restoranų ir kavinių savininkams.
Susiję straipsniai
Vadinamosios antrosios fazės periodu viešosiose erdvėse Vilniaus savivaldybė nemokamai leido pastatyti staliukus.
Tokiu būdu miestas pavirs gigantišku restoranu, tai leis išlaikyti atstumus ir išgelbės daugybę verslų nuo užsidarymo“, – rašė Italijos žiniasklaida.