Prezidento rinkimai numatyti šį sekmadienį, tačiau dėl politinių rietenų Seimas tik trečiadienio vakare sprendė, ar rinkimai įvyks dabar, ar bus nukeliami ir kokiu būdu bus balsuojama. Nepaisant tokių neaiškumų premjeras Mateuszas Moravieckis buvo nurodęs Lenkijos paštui būti pasiruošusiam per parą išnešioti gyventojams į namus rinkimų biuletenius, kad sekmadienį visi galėtų balsuoti paštu.
Kad gyventojai vėliau negalėtų teismui skųstis negavę rinkimų biuletenių, paštininkai vaikščios su pagalbininku, kuris fotografuodamas įamžins biuletenių įteikimą ar įmetimą į pašto dėžutę. Opozicija tokį sumanymą vadina cirku ir gąsdina, jog rinkimai prisidės prie dar didesnio koronaviruso plitimo.
Premjeras teigia, kad visuotinis balsavimas paštu yra saugiausias rinkimų būdas, o jų atidėti negalima todėl, jog pandemija gali užsitęsti kelerius metus, o be prezidento šalis negalės normaliai funkcionuoti. Dauguma vietos apžvalgininkų teigia, kad rinkimai bus nukelti, tačiau ar taip tikrai atsitiks, žino tik vienas žmogus – autoritariškas valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderis Jaroslavas Kaczynskis.
Žurnalo „Newsweek“ teigimu, siekdamas ilgam įtvirtinti savo partijos valdymą 70 metų J.Kaczynskis nepasikuklino įkaite paversti visos šalies.
Į dabartinę politinę aklavietę atvedė valdančiųjų ir opozicijos ginčai dėl to, ar galima rinkimus rengti šalyje siaučiant koronavirusui. Opozicija rinkimus užsimojo nukelti bent pusmečiui tikėdamasi, jog prastėjanti ekonominė padėtis sumažins valdančiųjų populiarumą ir jų remiamo Andrzejaus Dudos šansus būti perrinktam antrai kadencijai.
J.Kaczynskis pabūgo, jog prezidentu išrinktas opozicijos atstovas sužlugdys TTP viešpatavimą, ir užsispyrė rinkimų nenukelti. Rinkimams buvo nurodyta rengtis nepaisant Bažnyčios, medikų bei Briuselio kritikos ar šalies buvusių prezidentų bei premjerų kvietimo šį sekmadienį nebalsuoti.
Siekdamas atmesti kaltinimus dėl rizikavimo tautiečių gyvybe J.Kaczynskis nurodė balsavimą vykdyti paštu, o jų organizavimą patikėjo ne Vyriausiajai rinkimų komisijai, bet Lenkijos paštui. Jo direktoriumi skubiai buvo paskirtas kariškis, TTP šalininkas.
Įstatymo, leidžiančio rinkimus rengti vien paštu, pakeitimui pasipriešino Senatas, kuriame minimalią balsų daugumą turi opozicija. Nors Senato sprendimai Seimui turi tik patariamąją galią, šį kartą Senato priešinimasis tapo lemtingas.
Senatas nusprendė maksimaliai – trisdešimčiai dienų užvilkinti įstatymo aptarimą ir tik šį antradienį balsavo, kad nepritaria visuotiniam balsavimui paštu.
Taip TTP tik trečiadienį galėjo atmesti Senato nepritarimą ir patvirtinti sprendimą, jog sekmadienį prezidento rinkimai įvyks.
Chaosą padidino tai, kad su TTP kartu vyriausybę suformavusi nedidelė dešinioji „Santarvės“ partija netikėtai pareiškė, jog balsuos už rinkimų nukėlimą. Nors „Santarvės“ seimūnų yra vos 18, jų balsai labai svarbūs, mat valdančioji koalicija turi minimalią daugumą Seime – 235 atstovus iš 460.
TTP skubiai atleido iš pareigų vicepremjero bei švietimo ministro pareigas ėjusį „Santarvės“ lyderį Jaroslavą Goviną ir pagrasė, jog šią partiją išmes iš koalicijos, jei balsuos kitaip. Be to, TTP aukštais postais bei pelningomis pareigomis giminaičiams ėmė vilioti jos atstovus pereiti į TTP.
Trečiadienį visa tauta spėliojo: rinkimai įvyks ar bus nukelti? Vietos politologai prognozuoja įvairius variantus, netgi tokius, kad A.Duda ketvirtadienį atsistatydins iš pareigų, o jas perėmusi Seimo pirmininkė rinkimus nukels tik dviem savaitėms.
Galiausiai valdantieji paskelbė, kad rinkimai yra nukeliami. Tiesa, neaišku kiek. Jie gali būti organizuojami po kelių savaičių, gali būti nukelti ir pusmečiui.
