Kinija laiko šią salą savo teritorija ir yra pažadėjusi užimti ją jėga, jeigu tai bus būtina.
„Šis JAV žingsnis... yra rimtas kišimasis į Kinijos vidaus reikalus ir daro rimtą žalą taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje“, – sakoma gynybos ministerijos pareiškime.
Savo pasveikinimo žinutėje M. Pompeo gyrė Tsai Ing-wen už jos „drąsą ir viziją vadovaujant Taivano klestinčiai demokratijai“. Tai retas toks tiesmukas JAV pareigūno pareiškimas.
„Tai yra ypač neteisinga ir taip pat labai pavojinga“, – nurodė Kinijos gynybos ministerija.
Ji perspėjo, kad Liaudies išlaisvinimo armija turi „valios, pasitikėjimo ir pajėgumų nugalėti bet kokią išorinio kišimosi formą ir „Taivano nepriklausomybės“ separatistinių pajėgų sąmokslą“.
Kinija imsis „visų būtinų priemonių tvirtai ginti Kinijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, sakoma pareiškime.
Pekinas nepalankiai vertina Tsai Ing-wen, nes jos partija laiko Taivaną faktiškai suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Savo inauguracijos kalboje prezidentė pareiškė, kad Kinija privalo rasti būdą taikiai gyventi šalia demokratiško Taivano.
Nuo Tsai Ing-wen atėjimo į valdžią 2016 metais Pekinas atmeta pasiūlymus pradėti derybas ir padidino ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą šiai salai.
