Prieš savaitę internete pasklido šiurpą keliantis vaizdo įrašas.
Keturi Minesotos valstijos pareigūnai bandydami sulaikyti beginklį juodaodį vyrą panaudojo perteklinę jėgą.
46-erių George’as Floydas gyventi į Mineapolį iš gimtojo Hjustono atvyko prieš kelerius metus. Jis dirbo apsaugininku viename miesto restoranų, tačiau prasidėjus pandemijai, kaip ir dar keliasdešimt milijonų amerikiečių, prarado darbą.
Incidentas kilo tuomet, kai policija gavo pranešimą, kad vienas parduotuvės klientas už pirkinius norėjo susimokėti 20 dolerių kupiūra, bet kasininkui sukėlė įtarimų, jog ji yra padirbta.
Parduotuvės, kurioje apsipirkinėjo G.Floydas, savininkas Mike’as Abumayyaleh tvirtino, kad vyras buvo nuolatinis klientas, kuris niekada nekėlė jokių problemų.
Bet tą kartą savininko parduotuvėje nebuvo, o prie kasos aparato stovėjęs paauglys vadovavosi visais reikalavimais, ką daryti pamačius galbūt netikrą banknotą.
Policijos pareigūnai vyrą aptiko jau sėdintį mašinoje ir į jį nukreipę ginklus liepė iškėlus rankas lipti lauk. Pareigūnų teigimu, vyras priešinosi jiems ir griuvo ant žemės, bet užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad jis maldauja pareigūnų jo nežudyti.
G.Floydą pareigūnai paguldė ant žemės, o vienas jų – Derekas Chauvinas – keliu laikė užspaudęs kaklą.
Afroamerikietis pareigūnų maldavo pasigailėti ir sakė, kad nebegali kvėpuoti, tačiau tai jiems nerūpėjo.
Prokurorai teigia, jog D.Chauvinas savo keliu G.Floydo kaklą užspaudęs laikė 8 minutes ir 46 sekundes.
Po 6 minučių auka nebereagavo į aplinką.
Praeiviai maldavo pareigūnus patikrinti vyro pulsą. Vienas jų tai padarė, tačiau gyvybės ženklų jau neužčiuopė. D.Chauvinas kelį nuo kaklo patraukė tik praėjus dar porai minučių.
Šis praėjusios savaitės pradžioje įvykęs tragiškas incidentas sukėlė protestų bangą visoje Amerikoje.
Nors incidente dalyvavę pareigūnai jau yra atleisti, nuo trečiadienio protestai prieš rasizmą ir pareigūnų smurtą prieš afroamerikiečius buvo suorganizuoti jau mažiausiai 140 miestų. Žmonės reikalauja nuteisti žudikus.
Per pastarąsias kelias dienas buvo suimta tūkstančiai protestuotojų, o daugelyje didmiesčių įvesta komendanto valanda.
Protestų užvaldytuose miestuose nėra išvengiama smurto protrūkių, plėšiamų parduotuvių, niokojamo turto ir susirėmimų su policija.
Riaušės kilo Niujorke, Čikagoje, Filadelfijoje, Los Andžele. Pareigūnai ašarinėmis dujomis mėgino išvaikyti karingai nusiteikusias minias.
5 tūkst. nacionalinės gvardijos karių skirtingose valstijose buvo pakviesti padėti prižiūrėti tvarkos.
Neramumai pasiekė ir sostinę. Vašingtone protestuotojai taip pat kūrė laužus, o juos išvaikyti bandė gausios policijos pajėgos.
Tai didžiausia prieš rasizmą nukreiptų protestų banga po 1968 m., kai buvo nužudytas dvasininkas, žmogaus teisių aktyvistas Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis.
Daugeliui protestuojančių amerikiečių ši protestų banga simbolizuoja ne tiktai nepasitenkinimą policijos elgesiu.
Ilgus metus JAV toliau veša socialinė, todėl G.Floydo nužudymas buvo paskutinis lašas.
Prezidentas Donaldas Trumpas tyli. Tik socialiniame tinkle „Twitter“ paragino žmones laikytis įstatymų ir tvarkos, bet viešo kreipimosi į tautą televizijos eteryje nebuvo.
O įniršis sulig kiekviena diena plečiasi į kitus miestus ir valstijas. Politikos apžvalgininkai pastebi, kad Jungtinės Valstijos nebėra jau tokios jungtinės. Bent jau rasine prasme.
Protestuotojai padegė ir policijos nuovadą
Jungtinėse Valstijose tebesitęsiančiuose protestuose netrūksta ir anarchistinių išpuolių. Mineapolyje protestuotojai praėjusios savaitės pabaigoje įsilaužė į policijos nuovadą ir ją padegė. Į tai reaguodamas prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad tokiais veiksmais tik žeminamas G.Floydo atminimas.
„Kai prasideda plėšikavimas, prasideda ir šaudynės“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D.Trumpas. Ši jo žinutė buvo pažymėta kaip šlovinanti smurtą ir dėl to pažeidžianti tinklo taisykles.
JAV prezidentas į tai sureagavo piktai. Jis apkaltino socialinio tinklo administraciją nereaguojant į radikalios kairės atstovų ir Kinijos propagandą ir pagrasino įvesti griežtesnius veiklos reguliavimo apribojimus. D.Trumpas siekia, kad socialiniams tinklams būtų panaikinta ribota teisinė atsakomybė dėl tinkle skelbiamo turinio. Pakeistus įstatymus internetinės platformos taptų atsakingos už vartotojų sukurtą turinį.
Parengta pagal BBC, „The New York Times“, „The Guardian“ inf.
