Ataskaitoje apie Irano branduolinę veiklą, kurią TATENA paskelbė penktadienį, teigiama, kad vietoj leistino 202,8 kg kiekio Iranas gegužės 20-ąją turėjo 1 571,6 kg prisodrinto urano.
Tai nustatė TATENA inspektoriai. Teheranas, be to, ir toliau neleido patekti į du kompleksus, kuriuos norėjo patikrinti organizacija.
Tai esą kelia „rimtą susirūpinimą“. Inspektoriai keturis mėnesius nesėkmingai mėgino patekti į objektus.
Tai yra du iš trijų objektų, kuriuos inspektoriai norėjo patikrinti dėl galimai anksčiau čia buvusio urano ir nedeklaruotos branduolinės veiklos.
Jie neturi nieko bendra su dabartine Teherano branduoline programa.
TATENA visame pasaulyje tikrina civiliniams tikslams saugomas urano atsargas, o Irano atveju teikia tam ypatingą dėmesį.
2015 metų birželį penkios veto teisę turinčios JT Saugumo Tarybos narės ir Vokietija po kelerių metų derybų Vienoje pasiekė susitarimą, kuris turi garantuoti, kad Islamo Respublika bent jau artimiausiu metu neturės pajėgumų pasigaminti atominę bombą.
Teheranas sutiko laikytis nustatytos urano sodrinimo ribos. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metų gegužę vienašališkai pasitraukė iš susitarimo ir paskelbė naujas sankcijas Teheranui.
Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė mėgina išgelbėti susitarimą. Tačiau dabar Iranas pats palaipsniui traukiasi iš sutarties, be kita ko, todėl, kad ES nevykdo savo pažado sušvelninti JAV baudžiamųjų priemonių ekonominius padarinius.
