G.Floydo mirtis uždūstant, kai pareigūnas prispaudė jam kaklą keliu, ir po to kilusi milžiniška protestų banga atskleidė JAV ydas, nuo kurių nukentėti gali ne tik amerikiečiai.
Atrodo, kad pačioms JAV dabar ant kaklo yra uždėtas kelis, kuris dusina šalį. Tačiau suklusti verta ir Lietuvai.
Tragiška G.Floydo mirtis nėra vienintelė. Šiais metais JAV policija jau nušovė mažiausiai 88 juodaodžius.
Tiesa, baltųjų skaičius kone dvigubai didesnis – 172. Taigi šie protestai galėjo net nekilti, o mirtis – likti eiliniu vienetu statistikoje, tačiau afroamerikiečio nužudymas daugeliui žmonių buvo dingstis išeiti į gatves.
Skaudžiausiai nuo koronaviruso nukentėjusioje šalyje turtingiausi toliau augina savo pelną, o vargingieji skursta. Šalyje – milžiniškas nedarbas: nuo kovo mėnesio bedarbio pašalpų dokumentus užpildė 40 mln. amerikiečių.
Prieš kelias savaites JAV miestų gatvės buvo tuščios. Pandemijos išgąsdinti žmonės vienas kitą apeidavo dideliu lanku. Bet dabar socialinio atstumo taisyklės pamirštos. Į didžiausius protestus susirenka dešimtys tūkstančių žmonių. Nors daugelis protestų taikūs, akis bado ir susirėmimai su policija, anarchistiniai išpuoliai, parduotuvių plėšimai.
Dabartinis žmonių susiskaldymas – ilgamečių poliarizacijos procesų išraiška. Remi arba demokratus, arba respublikonus. Arba simpatizuoji D.Trumpui, arba jo nekenti. Arba esi kartu su „Black Lives Matter“ (liet. „Juodaodžių gyvybės svarbios“) judėjimu, arba palaikai rasizmą. Vidurio nėra.
Nors protestai kilo dėl sisteminio rasizmo, dabar šią situaciją savo naudai kreipia priešiškai JAV valdžiai nusiteikusios jėgos. Su Rusijos ir Kinijos troliais siejamos paskyros socialiniuose tinkluose aktyviai skelbia dar labiau visuomenę skaldančias žinutes ir kritikuoja Vašingtono veiksmus siekiant suvaldyti protestus. Abi šios šalys, matyt, bandys daryti įtaką rudenį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose, taigi dabartinė trolių propaganda – savotiška repeticija.
Bet Baltųjų rūmų šeimininkas šiuo metu priverstas vis labiau rūpintis šalies vidaus reikalais.
Reaguodamas į protestus prezidentas aktyvino nacionalinės gvardijos pajėgas, valstijų gubernatorius paragino nebūti silpnus ir nenusileisti protestuotojams. Sunku pasakyti, ar D.Trumpo demonstruojamas tvirtumas dar labiau sutelks jo rinkėjus, ar dalis jų, kurstomi opozicijos, nusigręš nuo prezidento.
Šiaip ar kitaip, kunkuliuojant protestams matoma ir JAV nutolimo nuo Europos ženklų. O tai turėtų kelti didelį nerimą Lietuvai.
Prieš kelias dienas JAV paskelbė apie planus iš Vokietijos išvesti daugiau kaip 25 proc. savo pajėgų – 9,5 tūkst. karių. Iš viso Europoje jų yra kiek daugiau nei 63 tūkst.
Maža dalis karių greičiausiai bus perdislokuoti į Lenkiją, kur dabar Vašingtono ir Varšuvos pajėgos vykdo bendras karines pratybas, tačiau dauguma iš Europos išvyks.
Jei su įtampa savo kieme sunkiai susitvarkančios JAV nuspręstų dar labiau sumažinti karių kontingentą, Baltijos šalims tai reikštų didžiulį pavojų. Vašingtonas pastaruoju metu taip pat traukiasi iš jam esą nenaudingų tarptautinių sutarčių.
Prieš D.Trumpo veiksmus jau šiaušiasi kitos galingos pasaulio valstybės. Antai JAV prezidentas norėjo dar šį mėnesį surengti Didžiojo septyneto (G7) šalių klubo vadovų susitikimą ir parodyti, kad pandemija jau įveikta. Jam skersai kelio stojo Vokietijos kanclerė A.Merkel – ji pareiškė, kad G7 susitikime nedalyvaus, taigi jis buvo atidėtas iki rudens.
Nepritariama ir D.Trumpo bandymams į elitą sugrąžinti Rusiją. Vokietijos, Kanados, Jungtinės Karalystės lyderiai griežtai paprieštaravo, kad V.Putinas būsimajame G7 susitikime dalyvautų svečio teisėmis. Amerikos sąjungininkai nenori prieš savo valią būti įtraukti į JAV vidaus politikos žaidimus ir dabartinio prezidento perrinkimo kampaniją.
Simpatijos autoritarams stiprina kalbas apie JAV reikšmės tarptautiniams santykiams silpnėjimą.
Sėkmingas vidaus protestų suvaldymas lems, ar išliks dominuojantis JAV vaidmuo tarptautinėje arenoje.
Priešingu atveju sunkūs laikai laukia visų šalių, kurios iki šiol kliovėsi Vakarų vertybių gynėjos užnugariu.
Regis, pastaruoju metu yra sutrikusi ir Lietuva, kuriai JAV yra strateginė partnerė tiek saugumo, tiek ekonomikos srityje.
Kad įvykiai JAV kelia susirūpinimą visame pasaulyje, pripažino ir buvęs Lietuvos vadovas V.Adamkus. Tačiau esą tai nėra labai nauja, nes tai jis Amerikoje yra matęs jau prieš 50 metų.
Anot V.Adamkaus, rasiniai santykiai JAV per pastaruosius 50 metų yra stipriai pasikeitę, bet vis atsiranda asmenų, kurie siekia tokia nesantaiką keliančia situacija pasinaudoti savo tikslams.
V.Adamkaus teigimu, prezidento D.Trumpo dėl kažko nepadarymo negalima kaltinti, nes visos priemonės yra atskirų valstijų jurisdikcijoje ir yra gerai, kad Baltųjų rūmų šeimininkas nepasitelkė kariuomenės, nes tai būtų buvusi tragedija nacionaliniu mastu. Vis dėlto, V.Adamkaus manymu, artėjančiuose rinkimuose šie įvykiai D.Trumpui gali pakenkti.
