Diena anksčiau Japonijos gynybos ministras Taro Kono netikėtai paskelbė, kad sistemos „Aegis Ashore“ dislokavimas bus sustabdytas dėl kainos ir laiko nulemtų apribojimų.
Sh. Abe komentarai, regis, rodo, kad galėtų būti visiškai atsisakyta šios sistemos, kuri, kaip planuota iš pradžių, Japonijai turėjo atsieiti 4,2 mlrd. dolerių (3,7 mlrd. eurų) per tris dešimtmečius.
Vyriausybė iš pradžių garantavo, kad gaudomųjų raketų įranga neatsidurs gyvenamuosiuose rajonuose netoli sistemos dislokavimo vietų.
Tačiau kaip sakė T. Kono, Gynybos ministerija padarė išvadą, kad tam pažadui ištesėti reiktų brangaus ir daug laiko atimančio ginkluotės modernizavimo.
„Kadangi prielaida, kurią paaiškinome vietos žmonėms, pasikeitė, negalime toliau judėti į priekį. Toks mūsų sprendimas“, – antradienį sakė Sh. Abe.
Tačiau jis pridūrė, kad vyriausybė yra įsipareigojusi svarstyti alternatyvas.
„Mūsų šalies gynybos spragos neturėtų būti. Norime surengti diskusijas dėl būtinų priemonių“, – sakė jis.
„Aegis Ashore“ radiolokatoriaus pirkimas, kuriam buvo pritarta 2017 metais, laikytas ir Tokijo bandymų stiprinti savo gynybinius pajėgumus po Šiaurės Korėjos raketų bandymų dalimi, ir būdu užmegzti glaudesnius ryšius su Vašingtonu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudė sąjungininkus pirkti daugiau amerikietiškų produktų, įskaitant karinę įrangą.
Japonijos kariuomenei ilgą laiką buvo leidžiama tik savigyna ir šalis pagal dvišalį saugumo aljansą labai priklauso nuo JAV.
Sistemos pirkimas vertinamas prieštaringai.
Regionų, kuriuose turėjo būti dislokuota sistema, gyventojai įrodinėjo, kad gaudomosios raketos galėtų paveikti gyvenamuosius rajonus, ir reiškė susirūpinimą, kad jie konflikto metu galėtų tapti taikiniais.
Pranešimai apie galutinę sistemos kainą taip pat buvo prieštaringi; spėliota, kad kaina galiausiai gali smarkiai viršyti pradinius skaičius.
T. Kono sakė, kad dabar Japonija surengs derybas su JAV dėl kontrakto šiai sistemai.
