Laivyno operacijų vadas admirolas Mike'as Gilday nurodė, kad balandį atleistas lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ kapitonas Brettas Crozier yra kaltas dėl „abejotinų sprendimų“ valdant kovą atominiame laive prasidėjusį COVID-19 protrūkį.
M. Gilday taip pat apkaltino prastu vadovavimu smogiamosios grupės vadą kontradmirolą Stuartą Bakerį – B. Crozier tiesioginį viršininką.
„Mano manymu, tiek admirolas Bakeris, tiek kapitonas Crozier toli gražu nepateisino mūsų lūkesčių vadams“, – pažymėjo M. Gilday.
„Išnagrinėjus tiek admirolo Bakerio, tiek kapitono Crozier veiksmus, [paaiškėjo, jog] jie nepadarė pakankamai – pakankamai greitai – kad įvykdytų savo pagrindinę pareigą“: užtikrinti laivo 5 000 įgulos narių saugumą“, – pridūrė jis.
Po du mėnesius trukusio tyrimo karinis jūrų laivynas nusprendė, kad B. Crozier nesugrįš į „Theodore Roosevelt“ ir negalės tapti kito laivo kapitonu.
Vadovybės sprendimas paaukštinti S. Bakerį buvo įšaldytas, kol atliekamas tolesnis tyrimas.
Koronaviruso protrūkis „Theodore Roosevelt“ buvo viena iš pirmųjų pandemijos sukeltų krizių JAV. Didžiulis laivas buvo priverstas ilgiau nei mėnesiui prisišvartuoti Guamo uoste.
Po šio incidento iškilo klausimų apie JAV kariuomenės pasirengimą, taip pat buvo nerimaujama dėl potencialių protrūkių kituose laivuose.
Daugiau nei 1 000 įgulos narių, įskaitant B. Crozier, vėliau buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija, nors rimtų simptomų pasireiškė nedaugeliui jūrininkų, o mirė tik vienas žmogus.
Padėtis lėktuvnešyje atsidūrė dėmesio centre, kovo pabaigoje žiniasklaidai paskelbus nutekintą B. Crozier laišką, kuriame skundžiamasi dėl nepakankamo palaikymo kovojant su protrūkiu.
Nors atrodo, kad pradinis patikrinimas patvirtino B. Crozier skundus, išsamesnis tyrimas parodė, jog kapitonas ir S. Bakeris abudu nesugebėjo tinkamai valdyti krizės, pareiškė M. Gilday.
Jiems „nepavyko“ greitai evakuoti jūreivių iš laivo į izoliavimo patalpas Guame, pridūrė admirolas.
M. Gilday teigimu, B. Crozier daugiau dėmesio skyrė įgulos narių patogumui – rezervavo viešbučio numerius, užuot siuntęs juos į jau paruoštas patalpas sporto salėse.
„Svarbiausias dalykas buvo greitai juos išlaipinti, – pažymėjo jis. – Šiuo atveju visų pirma kalbama apie veiklos rezultatus, ypač krizių metu.“
