Po jubiliejinio pergalės parado, kurį V.Putinas iš gegužės 9-osios perkėlė į birželio 24-ąją, daugeliui rusų kilo du pagrindiniai klausimai. Pirmasis: kiek naujų sergančių koronavirusu atsiras šalyje dėl šios visuotinės šventės?
Atsakymas turėtų paaiškėti po dviejų savaičių – toks inkubacinis COVID-19 periodas.
Bet žinoma, jog gegužę po trijų pergalės parado repeticijų susirgo 376 kariškiai. Kiek mirė, nebuvo pranešta. Dėl to iškilmės buvo atidėtos pusantro mėnesio.
Rusai viruso nenugali
Tuomet karinius paradus ir žmonių eitynes norėta surengti 475 Rusijos miestuose, bet skaičius greitai sumažėjo tiktai iki 29 sričių centrų. Bet paradai įvyko ne visur.
COVID-19 tebesiautėja šalyje – kasdien į ligos patalus paguldo iki aštuonių tūkstančių rusų ir po pusantro šimto – į karstus.
Todėl 13 regionų teko atšauki bet kokius šventinius renginius. Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu tėvynėje, Tuvos Respublikos administraciniame centre Kyzyle, net pristabdytas visuomeninio transporto darbas.
Šimtatūkstantiniame mieste kasdien nustatoma 140–150 naujų sergančiųjų.
Iki parado nuo koronaviruso mirė net aukščiausias respublikos lama Džampelas Lodojus.
Antras rusams svarbus klausimas: kodėl skuba V.Putinas, kodėl balsavimo dėl konstitucijos pataisų neatideda, pavyzdžiui, iki rugsėjo? Juk tada vyks regioniniai rinkimai.
„Skaitau pastabių žmonių pamąstymus apie tai, kodėl jis skuba. Ir maždaug suprantu: padėtis rudenį pablogės, prezidento reitingas – pasitikėjimo lygis gali kristi. Todėl jis ir skuba“, – tvirtino vyriausiasis radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas.
Balsuos už visą paketą
Tačiau teisiniu požiūriu žaidimas jau baigtas. Konstitucija pakeista.
Praėjusią savaitę didžiausiuose Maskvos knygynuose jau buvo parduodamos Rusijos vėliavos spalvų konstitucijos brošiūrėlės su užrašu „Oficialus tekstas“. Tačiau mažesniu šriftu buvo parašytas paaiškinimas: „Įsigalioja nuo oficialaus Rusijos balsavimo rezultatų paskelbimo.“
Nors tai nėra tiesa. Rusijos parlamentas jau priėmė šias pataisas, o prezidentas V.Putinas pasirašė dar kovo 14-ąją.
Po to atnaujinta Rusijos konstitucija buvo paviešinta oficialiame šalies teisinės informacijos portale ir tapo privaloma vykdyti.
Bet visą šią savaitę iki liepos 1-osios valdžia rusus kviečia ir vilioja ateiti į balsavimą, kurį inicijavo V.Putinas.
Biuletenyje yra viso labo vienas klausimas: „Ar pritariate Rusijos Federacijos konstitucijos pakeitimams?“ Atsakymų variantai – „taip“ ir „ne“.
O juk pataisų skaičius siekia kelis šimtus, bet pritarti tik kai kuriems punktams nepavyks.
Rusams siūloma vienu žodžiu išreikšti savo požiūrį į vienalyčių santuokų draudimą, garantuotą pensiją seniems žmonėms ir galimybę V.Putinui likti prezidento poste net iki 2036-ųjų, kai jam sukaks 84-eri.
Valdžia sugalvojo žaidimų
Kremlius neslepia, kad svarbiausia jam – dalyvavimas. Norima pasiekti, kad prie balsadėžių ateitų iki 65 proc. balso teisę turinčių žmonių.
Pavyzdžiui, Maskvos merija sugalvojo balsavimo dalyvių skatinimo sistemą.
Paskelbta apie 2 mln. dovanojamų 1000–4000 rublių (12,8–51 eurų) vertės kuponų tiems, kurie ateis balsuoti.
„Šiais kuponais piliečiai galės apmokėti apsilankymus restorane, kavinėse, prekybos centruose, vietas miesto automobilių stovėjimo aikštelėse“, – paskelbė Maskvos merija.
Bet pastarąsias tris savaites, kurios buvo likusios iki referendumo pradžios, rinkimų komisijų nariai pradėjo atsisakyti dėl koronaviruso pavojaus organizuoti balsavimą.
„Mes su jais turėsime kontaktą tiek balsavimo patalpoje, tiek ir apeidami butus. Užtenka užsikrėsti nors vienam komisijos nariui – didelė tikimybė, jog visa komisija taip pat užsikrės. Po kiekvienos darbo dienos eisime namo ir su savimi parsinešime ligą.
Kai kuriems iš mūsų artimųjų tai reikš mirtį“, – kalbėjo nepatenkinti komisijų nariai.
Kai kuriuose Rusijos sostinės rajonuose trūksta kone iki pusės visų apylinkės rinkimų komisijų narių. Kai kuriose rinkimų komisijose pasirengę dirbti vos vienas ar du nariai, turintys sprendžiamojo balso teisę.
Kad rinkimų komisijos galėtų priimti kokius nors sprendimus, per posėdžius turi dalyvauti daugiau nei pusė jų narių.
Nepadeda ir pažadai atlyginti pinigais. Dar kovo mėnesį eiliniam apylinkės rinkimų komisijos nariui žadėta mokėti 37 rublius už valandą (beveik 0,5 euro), teritorinių rinkimų komisijų pirmininkams – po 73 rublius (beveik 1 eurą). Paskui pasirodė informacija, kad esant finansinei galimybei sumą leista padidinti 1,5–3 kartus. Pinigus turi skirti regioninė valdžia.
Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti tris ieškinius, ginčijančius referendumo nustatymo datą.
