Opozicinės partijos savo ruožtu organizavo masinius protestus, per kuriuos reikalauta, kad parlamento rinkimai vyktų vien pagal proporcinę sistemą.
Jie tvirtino, kad dabartinė rinkimų sistema yra palanki valdančiajai partijai „Gruzijos svajonė“, kuri per 2016 metų rinkimus surinko 77 proc. vietų parlamente, nors už ją balsavo tik 49 proc. rinkėjų.
Pirmadienį parlamentas 117 balsų prieš tris nubalsavo už pakeitimus, pagal kuriuos smarkiai išaugs įstatymų leidėjų, renkamų pagal partijų sąrašus, skaičius.
Rinkimų slenkstis, kurį teks įveikti partijoms, norinčioms užsitikrinti atstovavimą parlamente, bus 1 proc., o formuoti vyriausybę galės partija, surinkusi ne mažiau kaip 40 proc. balsų.
„Priėmus konstitucines pataisas mūsų prioritetinis tikslas yra surengti demokratiškus ir skaidrius rinkimus“, – pareiškė premjeras Georgijus Gacharija.
Pernai birželį „Gruzijos svajonės“ lyderis oligarchas Bidzina Ivanišvilis paskelbė apie dideles rinkimų reformas, kurios atitiko opozicijos reikalavimus ir kuriomis siekta nuraminti prieš vyriausybę nusiteikusius demonstrantus.
Tačiau praėjus keliems mėnesiams B. Ivanišvilis tokių planų atsisakė; dėl to griežtos kritikos Tbilisiui pažėrė Vakarų lyderiai, o Gruzijoje įsiplieskė politinė krizė, į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų.
Kovą „Gruzijos svajonė“ pasiekė susitarimą su opozicinėmis partijomis. Jų deryboms tarpininkavo Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos ambasadoriai.
Nuo 2012 metų valdžioje esančios „Gruzijos svajonės“ populiarumas smarkiai sumenko, visuomenėje tvyrant nepasitenkinimui dėl valdančiųjų nesugebėjimo išvesti šalį iš ekonominio sąstingio ir įgyvendinti žadėtų demokratinių reformų.
Kritikai kaltina partijos vadovą B. Ivanišvilį persekiojant politinius oponentus ir kuriant korumpuotą politinę sistemą, kurioje vyriausybės sprendimų priėmimas priklauso nuo jo privačių interesų.
