Trečiadienį sprendimas priimtas nebuvo. Bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į liepos 8 dieną.
„Pasirašiau Minsko susitarimą, kad apsaugočiau Ukrainos nepriklausomybę“, – teisme kalbėjo P.Porošenka ir tikino, kad jam iškelta byla yra kerštas dėl sankcijų Rusijai.
Pirmąkart byla nagrinėta birželio 18 d. Tuomet, kaip ir trečiadienį, prie teismo durų sprendimo laukė tūkstančiai protestuotojų, susirinkusių palaikyti buvusį šalies prezidentą.
„Aš nemiegojau jau tris naktis. Ne todėl, kad bijau, bet todėl, kad buvau prie savo tėvo karsto. Būtent jis mane išmokė mylėti ir saugoti Ukrainą“, – susirinkusiems protestuotojams kalbėjo P.Porošenka.
Buvusio prezidento tėvas mirė birželio 16 d., o laidotuvės buvo suplanuotos birželio 19 d.
Atsižvelgus į šią situaciją teismo posėdis buvo perkeltas.
Į teismą 54-erių P.Porošenka atėjo praėjus vos 8 dienoms po to, kai Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad jis šioje byloje įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir kito aukšto rango pareigūno spaudimu viršyti įgaliojimus.
Susijęs su daugybe bylų
Prokuratūros pranešime skelbiama, jog P.Porošenka „įtariamas, kad būdamas Ukrainos prezidentas 2018 metais, paskelbęs aiškiai nusikalstamą įsaką, paskatino kariuomenės pareigūną – Ukrainos užsienio žvalgybos (SVR) vadovą – viršyti savo valdžią ir tarnybinius įgaliojimus.
Tai yra sąmoningai atlikęs veiksmus, aiškiai peržengiančius jam suteiktas teises ir įgaliojimus, įvykdytus ypatingojo laikotarpio padėties sąlygomis“.
Anot buvusio prezidento advokato Iljos Novikovo, šie įtarimai susiję su SVR vadovo pirmojo pavaduotojo Serhijaus Semočkos paskyrimu.
Prokuratūra ir žiniasklaida tikina, kad S.Semočkos šeimos nariams priklauso brangaus nekilnojamojo turto, jie turi rusiškus pasus ir daug ryšių Rusijoje.
Tačiau S.Semočkos atvejis nėra vienintelė byla, susijusi su P.Porošenka.
Buvęs prezidentas tikino, kad jis įtrauktas į 27 skirtingas bylas, kurių pobūdis varijuoja nuo valstybės išdavystės iki chuliganizmo.
Susirūpino ir užsienio politikai
Iš pradžių prokuratūra reikalavo kardomojo įkalinimo ir 10 mln. Ukrainos grivinų (335 tūkst. eurų) siekiančio užstato.
Pasklidus žiniai, kad buvęs prezidentas gali būti įkaltintas, Europos politikai ir JAV diplomatai pareiškė susirūpinimą.
„Europos liaudies partija yra labai susirūpinus dėl politinių bylų, iškeltų prezidentui P.Porošenkai, – teigė dešiniųjų Europos partijų susivienijimo prezidentas Donaldas Tuskas. – Kaltinimai neturėtų būti panašūs į politiškai motyvuotą persekiojimą ar būti politiškai motyvuoti prieš oponentus.“
Tuo metu JAV ambasada Kijeve birželio 17 dieną išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad „su visais demokratinėje valstybėje gyvenančiais piliečiais turėtų būti elgiamasi vienodai ir teisėtai, pagal įstatymą, o teisingumo sistema neturėtų būti naudojama siekiant politinių tikslų“.
Nors ambasada P.Porošenkos vardo nepaminėjo, daugelis suprato, kad kalbama būtent apie bylą, susijusią su buvusiu prezidentu.
Stebina visus iki vieno
Ikiteisminiam tyrimui bylose vadovauja Valstybinis tyrimų biuras, kuriam anksčiau vadovavo Iryna Venediktova. Ji buvo išrinkta į parlamentą kartu su Volodymyro Zelenskio partija „Tautos tarnas“, o kovo mėnesį tapo Ukrainos generaline prokurore.
I.Venediktova neigia, kad byla, iškelta P.Porošenkai, yra politinė, tačiau pasirinkimas apkaltinti buvusį prezidentą stebina net jo oponentus.
„Kažkodėl pasirinkta P.Porošenkai iškelti pačią nelogiškiausią, beviltiškiausią ir sunkiausiai įrodomą bylą, kuri vargu ar kelia pavojų visuomenei“, – komentavo Viktoro Janukovyčiaus administracijos vadovo pavaduotoju dirbęs Andrejus Portnovas.
Jis tikino, kad ši byla verčia visus, ypač užsienio valstybių lyderius, atversti politinių represijų kortą. Vis dėlto I.Venediktova tikina, kad būtent A.Portnovas SVR pateikė daugiausia kaltinimų P.Porošenkai.
2019 metų rugpjūtį buvo pateikta vos 12 kaltinimų, P.Porošenka buvo apklaustas, tačiau bylų skaičius greitai padvigubėjo.
Parengta pagal „Strana“, „Kyiv Post“, „Ukraine Crisis“ inf.
