„Reikia ypatingo intelektualinio nedorumo, kad paskelbtum ataskaitą, kuria Jungtinės Valstijos smerkiamos už savigyną, o liūdnai pagarsėjusi generolo Soleimani, kaip vieno negailestingiausių pasaulio teroristų, praeitis bandoma teisinti“, – sakė Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.
„Ši tendencinga ir nuobodi ataskaita kenkia žmogaus teisėms suteikdama leidimą teroristams ir dar kartą parodo, kodėl Amerika buvo teisi pasitraukdama“ iš JT žmogaus teisių tarybos (UNHRC), sakė atstovė.
JT ekspertė neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard antradienį paskelbė išvadą, kad Q. Soleimani nužudymu sausio mėnesį prie Bagdado oro uosto buvo pažeista JT chartija.
JAV nepateikė jokių įrodymų, kad buvo planuojamas neišvengiamas išpuolis prieš JAV interesus, rašoma jos ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad tai buvo „savavališkas nužudymas“.
„Soleimani buvo atsakingas už Irano karinę strategiją ir veiksmus Sirijoje bei Irake. Tačiau be tikrai neišvengiamos grėsmės gyvybei JAV veiksmų eiga buvo neteisėta“, – rašė A. Callamard.
Nepriklausoma teisių ekspertė išsako ne Jungtinių Tautų oficialią poziciją, o savo tyrimo išvadas, kurias pateikia šiai organizacijai.
Jos ataskaita apie planinius žudymus dronais ketvirtadienį bus pristatyta UNHRC sesijoje Ženevoje.
Jungtinės Valstijos iš šios tarybos pasitraukė 2018 metais, prezidentui Donaldui Trumpui kaip vieną priežasčių nurodžius įtariamą nusistatymą prieš Izraelį.
Padidėjus įtampai tarp JAV ir Irano, kuriam D. Trumpas paskelbė griežtas vienašališkas sankcijas, JAV prezidentas davė nurodymą atakuoti Q. Soleimani dronu, kai jis buvo netoli Bagdado tarptautinio oro uosto.
Per tą patį JAV drono smūgį žuvo ir irakiečių sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas.
Irano remiamos šiitų sukarintos grupuotės buvo kaltinamos dėl virtinės atakų prieš bazes, kuriose yra JAV karių, o vėliau – dėl JAV ambasados Bagdade nuniokojimo.
D. Trumpo administracijos pareigūnams vėliau teko atsakinėti į klausimus Kongrese, kuriuos kėlė daugiausia demokratai. Demokratų partija sako, kad nebuvo įrodymų apie neišvengiamą ataką, kurie teisiškai pateisintų Irano aukšto rango pareigūno nužudymą.
Irano elitinės Revoliucijos gvardijos užsienio operacijų pajėgų „Quds“, kurios, be kitų dalykų, remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, vado Q. Soleimani nužudymas iraniečiams buvo skaudi netektis.
Atsakydamas Teheranas paleido virtinę balistinių raketų į JAV karius, dislokuotus Irake. Nors per Irano smūgį vakarinėje Irako dalyje esančiai Ain al Asado bazei nežuvo nė vienas JAV karys, dešimtys jų patyrė galvos smegenų traumas.
