Šis žingsnis greičiausiai įsiutins branduoliniu ginklu apsiginklavusią Šiaurės Korėją, kuri pastaraisiais mėnesiais daugybę kartų pasmerkė Pietų Korėją ir pateikė asmeninių įžeidimų prezidentui Moon Jae-inui.
Seulo centrinės apygardos teismo prokurorai gavo baudžiamąjį skundą dėl Kim Yo-jong, kurį pateikė vienas Seulo advokatas, ir pradėjo tyrimą, naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovė.
Praėjusį mėnesį Pchenjanas susprogdino abiejų Korėjų ryšių biurą, stovėjusį Šiaurės Korėjos pasienio mieste Kesonge, praėjus kelioms dienoms po to, kai viena artimiausių savo brolio patarėjų Kim Yo-jong pareiškė, kad „bevertis“ pastatas netrukus „visiškai sugrius“.
Prieš įvykdydama susprogdinimą, šalis Pietų Korėją pasmerkė dėl prieš Šiaurę nukreiptų skrajučių, kurias pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos reguliariai siuntinėja per sieną – skrajutės įprastai prisegamos prie balionų ar įdedamos į butelius.
Šiaurės Korėja dar labiau padidino dvišalę įtampą, kai pagrasino prieš Seulą imtis karinių veiksmų, tačiau vėliau staiga įtampą ėmėsi mažinti ir pareiškė šių planų atsisakiusi.
Savo pateiktame skunde advokatas Lee Kyungas-jae teigė, kad, nepaisant to, jog susprogdintas ryšių biuras stovėjo Šiaurės Korėjos teritorijoje, jis buvo Pietų Korėjos nuosavybė, kadangi su šalies lėšomis buvo vykdoma šio pastato renovacija.
Kim Yo-jong „naudojo sprogmenis, kad sunaikintų“ Pietų Korėjos „pseudo-diplomatinės misijos pastatą, tarnavusį viešiesiems interesams“, skunde teigė jis.
Lee Kyungas-jae taip pat pateikė skundą dėl Šiaurės Korėjos kariuomenės generalinio štabo viršininko Pak Jong Chono.
Jis pabrėžė, kad pagal Pietų Korėjos baudžiamąjį kodeksą turto gadinimas ar taikos sutrikdymas naudojant sprogmenis yra baudžiamas mirtimi ar mažiausiai septynerių metų laisvės atėmimo bausme.
Pietų Korėjoje vis dar galioja mirties bausmė, nors ja šalyje niekas nėra nubaustas nuo 1997 metų.
Seulo pareigūnams yra praktiškai neįmanoma kaip nors nubausti Kim Yo-jong ar Pak Jong Choną, tačiau skundą pateikęs advokatas Pietų Korėjos naujienų agentūrai „Yonhap“ teigė, kad jis nori „informuoti Šiaurės Korėjos žmones apie jų lyderio veidmainystę“.
Žinių apie šį žingsnį sulaukta praėjus savaitei po to, kai Seulas nurodė Pchenjano lyderiui išmokėti kompensacijas Šiaurės Korėjoje dešimtmečius praleidusiems karo belaisviams. Toks žingsnis gali sukurti teisinį precedentą susiskaldžiusiame pusiasalyje.
Abiejų Korėjų santykiai yra įtempti nuo tada, kai praėjusių metų pradžioje Hanojuje įvyko nesėkmingas Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas, kurio metu buvo aptariama, ko branduoliniu ginklu apsiginklavusi Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų palengvinimą.
