Šis žingsnis turėtų paskatinti diskusijas dėl galimų žodžio laisvės suvaržymų demokratiškoje pietinėje pusiasalio dalyje.
Skrajutės, kurias perbėgėliai balionais ar plūduriuojančiais buteliais siunčia per militarizuotą sieną, kritikuoja Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-uną dėl žmogaus teisių pažeidimų ir šalies branduolinių ambicijų.
Jas siųsdamos persimetėlių grupės „rimtai trukdė“ vyriausybės pastangoms suvienyti Korėją, sakoma Suvienijimo ministerijos Seule pareiškime.
Jos taip pat didina įtampą Korėjos pusiasalyje ir „kelia pavojų“ Korėjos pasienio miestuose gyvenančių korėjiečių „saugumui ir gyvybėms“, priduriama jame.
Nors dėl leidimo vykdyti veiklą atšaukimo persimetėlių grupės netaps nelegalios, bet joms bus sunkiau gauti lėšų ir jos negalės pasinaudoti registruotoms organizacijoms suteikiamomis privilegijomis.
Vienos iš šių grupių lyderis Park Sang-hakas sakė, kad Pietų Korėjos vyriausybė „atėmė iš mūsų didžiausią demokratijos vertybę – laisvę“.
Reguliariai iš abiejų sienos pusių skrajutes mėčiusios Korėjos susitarė nutraukti propagandinę veiklą, įskaitant propagandinių žinučių transliavimą per prie sienos esančius garsiakalbius, pasirašiusios atitinkamą susitarimą per pirmąjį Kim Jong-uno ir Pietų Korėjos lyderio Moon Jae-ino susitikimą 2018 metais.
Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėja paskelbė virtinę kandžių pareiškimų, kur kaltino Seulą dėl jos teritoriją pasiekiančių persimetėlių toliau siunčiamų skrajučių.
Didindamas spaudimą Pchenjanas susprogdino abiejų Korėjų ryšių palaikymo biurą savo sienos pusėje ir pagrasino imtis karinių priemonių.
Seulo pareigūnai, jau anksčiau uždraudę skrajučių mėtymą pasienio rajonuose, apskundė grupes policijai.
Šiuos „gėdingus“ Seulo veiksmus pasmerkė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“.
„Užuot visiškai uždraudęs siųsti balionus su žinutėmis ir medžiaga į Šiaurę prezidentas Moonas Jae-inas turėtų viešai pareikalauti, kad Šiaurės Korėja gerbtų žodžio laisvę ir liautųsi cenzūravusi tai, ką mato šiaurės korėjiečiai“, – sakoma organizacijos direktoriaus pavaduotojo Azijai Philo Robertsono pranešime, paskelbtame praėjusį mėnesį.
Abiejų Korėjų santykiai aštrėja nuo praėjusių metų pradžios, kai žlugo Hanojuje vykęs Kim Jong-uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kilus nesutarimams dėl to, ko turėtų atsisakyti branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja mainais į tarptautinių sankcijų švelninimą.
