Prabėgus rinkimams politikai pamiršo savo pažadus – dovanų pensininkams neduos

Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.

Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>ZumaPress.com/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>ZumaPress.com/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Po pačių aršiausių, aktyviausių ir ilgiausių prezidento rinkimų Lenkijos politinės partijos bei visuomenė išgyvena savotiškas pagirias.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 22, 2020, 8:15 PM, atnaujinta Jul 22, 2020, 8:16 PM

Kad rinkiminiai pažadai gali kardinaliai skirtis nuo realybės, praėjus vos trims dienoms po balsavimo pirmieji įsitikino pensininkai. Valdantieji per balsavimą Seime nusprendė pensininkams neskirti turistinio 500 zlotų (apie 112 eurų) vertės kupono poilsiui šalies kurortuose.

„Pensininkų balsai jau nebėra reikalingi“, – pareiškė opozicijos atstovė, seimūnė Krystyna Szumilas.

Apžvalgininko Krzystofo Berendos nuomone, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) šį balsavimą nukėlė po rinkimų specialiai tam, kad neprarastų pensininkų balsų.

Rinkimų išvakarėse TTP gąsdino, jog laimėjus opozicijos atstovui, Varšuvos merui Rafalui Trzaskowskiui, bus likviduotos ar sumažintos pašalpos vaikams, priemokos pensininkams, nebekils algos, didės nedarbas.

Pažadai neturtingų šeimų vaikams ir pensininkams duoti turistinius kuponus turėjo liudyti, jog A.Dudos išrinkimas garantuoja socialinės paramos stabilumą ir didėjimą.

Rinkimų statistika paliudijo, jog A.Dudos pergalę nulėmė už jį gausiai balsavę pensininkai bei neturtingi kaimų žmonės.

Pažadus pavadino avantiūriškais

Ekonomistai yra įsitikinę, jog didelė dalis populistinių A.Dudos pažadų liks neįgyvendinti. Pačius pažadus dienraštis „Rzeczpospolita“ įvardijo kaip didžiausią šių rinkimų apgaulę. Biudžete tam neužteks lėšų, be to, prezidentas neturi galių šiuos pažadus ištęsėti, nes tai vyriausybės, o ne jo kompetencijoje.

A.Dudos pažadus eksprezidentas Aleksandras Kwasniewskis pavadino „nerealiais ir avantiūriškais“. Jis pareiškė, jog visam pasauliui patiriant ekonominį sąstingį dėl koronaviruso pandemijos yra neatsakinga žadėti pensininkams mokėti po tryliktą ar net keturioliktą pensiją, kelti išmokas bedarbiams, didinti algas ir įvairias kompensacijas.

Ekonomikos profesorius Witoldas Orlowskis teigė, kad A.Dudos pažadas, jog po penkerių metų vidutinė alga bus du tūkstančiai eurų, yra visiškai nereali.

Tokiu buvo pavadintas ir pažadas pensininkams mokėti dvi papildomas pensijas, nes „ZUS“ („Sodros“ atitikmens) skolos jau dabar yra milijardinės.

Dar labiau varžys žiniasklaidą

Tai, jog valstybinė televizija „TVP“ nesivadovavo neutralumo principu, o aukštino vien A.Dudą, išsidavė žurnalo „Sieci“ redaktorius Jacekas Karnowskis. Valdančiuosius remiančio žurnalo vadovas pasakė, jog „jei ne „TVP“, tai A.Duda nebūtų laimėjęs“.

Po rinkimų TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis apkaltino užsieniečių valdomas žiniasklaidos priemones tuo, kad jos palaikė opozicijos kandidatą, ir pareiškė, jog ryžtingai bus siekiama jų įtaką sumažint.

J.Kaczynskis pareiškė, jog valstybė sieks įsigyti minėtą žiniasklaidą.

Spėjama, jog įstatymu bus nurodyta, kad užsieniečiai gali turėti tik ribotą kiekį žiniasklaidos priemonės akcijų ir dalį privalės parduoti.

Valdžioje – pertvarka

Po A.Dudos pergalės TTP informavo, kad rudenį reformuos vyriausybę. Prieš rinkimus TTP ignoravo raginimus šalinti kelis susikompromitavusius ministrus, nes siekė visuomenei pademonstruoti, jog vyriausybė yra vieninga ir darni.

„Sieci“ prognozuoja, jog savo pareigų tikrai neteks Sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis, kuris buvo demaskuotas įsivėlęs į neaiškias veido kaukių bei respiratorių pirkimo aferas.

Dar didesnes problemas sprendžia opozicija, kuri po R.Trzaskowskio pralaimėjimo ėmė pyktis. Šį kandidatą iškėlusi Piliečių platformos partija (PPP) apkaltino smulkesnes opozicijos partijas per mažu Varšuvos mero palaikymu.

Priekaištai iš dalies teisingi, nes tiek Valstiečių partija, tiek kairieji kategoriškai nenurodė savo šalininkams balsuoti už R.Trzaskowskį, taip keršydami už kritiką jų kandidatams.

Tačiau kalta ir pati PPP, nes elgėsi arogantiškai, nesitarė su mažesnėmis partijomis dėl bendro kandidato iškėlimo.

Be to, kairiesiems ne viskas patiko liberalioje PPP kandidato programoje, o konservatyvūs valstiečiai atsiribojo nuo R.Trzaskowskio skelbiamos paramos LGBT.

PPP didžiausią pyktį visgi nukreipė į nepriklausomą kandidatą, garsų žurnalistą kataliką Szymoną Holownią, per pirmą turą užėmusį trečią vietą.

Partija siekė, kad Sz.Holownia paragintų savo šalininkus balsuoti už R.Trzaskowskį, tačiau pastarasis, nusprendęs po rinkimų kurti visuomeninį judėjimą bei partiją, to nepadarė.

Keršydamas R.Trzaskowskis pranešė, jog steigia savo visuomeninį judėjimą. Spėjama, jog burdamas šalininkas R.Trzaskowskis tuo pačiu siekia perimti lyderiavimą PPP, kurioje po Donaldo Tusko pasitraukimo jautėsi populiaraus vadovo trūkumas.

Opozicinės partijos po prezidento rinkimų išgyvena nusivylimo, susipriešinimo bei persitvarkymo etapą.

TTP džiaugiasi užsitikrinusi visišką politinį dominavimą mažiausiai trim metams iki savivaldos rinkimų, ir planuoja žiniasklaidos suvaržymus, kad autoritarinį valdymą galėtų pratęsti dar ilgiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.