Kanclerės Angelos Merkel centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys Walteris Luebcke, vadovavęs regiono administracijai centriniame Kaselio rajone, 2019 metų birželio 1 dieną buvo pašautas prie savo namų ir vėliau tą patį vakarą mirė.
Šis nusikaltimas šokiravo šalį ir atkreipė dėmesį į augančią dešiniojo sparno ekstremizmo grėsmę.
„Aš paleidau šūvį“, – teisme pareiškė 46 metų Stephanas Ernstas.
Federalinių prokurorų teigimu, S. Ernsto motyvai buvo „rasizmas ir ksenofobija“.
Pasak federalinių tyrėjų, 46 metų Stephanas Ernstas, anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus prieš migrantus, tą vakarą atvažiavo prie politiko namų Volfhagene. Prisidengdamas tamsa jis prišliaužė prie namų terasoje sėdėjusio W. Luebcke ir šovė į jam į galvą iš revolverio.
S. Ernstas kaltinamas nužudymu, bandymu nužudyti, sunkiu kūno sužalojimu ir ginklų kontrolės įstatymo pažeidimu.
Antrasis vyras, kuris pagal privatumo apsaugos taisykles vadinamas Markusu H., kaltinamas bendrininkavimu nužudant ir ginklų kontrolės įstatymo pažeidimu.
„Bailus ir žiaurus“ aktas
Manoma, kad W. Luebcke nužudymas yra pirma kraštutinių dešiniųjų įvykdyta politinė žmogžudystė nuo Antrojo pasaulinio karo.
Atsiprašydamas aukos artimųjų S. Ernstas sakė įvykdęs „bailų ir žiaurų“ aktą.
Jis tvirtino veikęs ne vienas, o su kitu kaltinamuoju Markusu Hartmannu.
„Žinau, kad tai, ką jums padariau aš su Hartmannu, visuomet bus nepateisinama. Tai, ką mes padarėme, yra blogai“, – savo pareiškime nužudytojo šeimai sakė S. Ernstas.
„Niekas neturėtų mirti, nes laikosi kitokių pažiūrų“, – teigė jis ir pridūrė buvęs „suklaidintas blogų idėjų“.
Kaselio miesto administracijos vadovas W. Luebcke savo kalbose palaikydavo migrantus per 2015 metų Europos migrantų krizės įkarštį, sukeldamas kraštutinių dešiniųjų nepasitenkinimą. Jis pritarė kanclerės A. Merkel 2015 metų sprendimui atverti Vokietijos sienas pabėgėliams ir pasisakė už prieglobsčio prašytojų priėmimą.
Pasak prokurorų, S. Ernstas ir jo bendrininkas 2015 metų spalį dalyvavo politiniame mitinge, kuriame W. Luebcke gynė Vokietijos vyriausybės sprendimą įsileisti į šalį šimtus tūkstančių pabėgėlių. Jis papiktino dešiniojo sparno ekstremistus pareiškimu, kad šiam kanclerės sprendimui prieštaraujantys vokiečiai gali išvykti iš šalies.
