Varšuvos spauda: „Lietuva perėmė Lenkijos vaidmenį santykiuose su Baltarusija”

Didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ bei antro pagal populiarumą tinklapio „onet.pl“ teigimu, Vilnius perėmė Varšuvos vaidmenį santykiuose su Minsku.

Didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ bei antro pagal populiarumą tinklapio „onet.pl“ teigimu, Vilnius perėmė Varšuvos vaidmenį santykiuose su Minsku.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Didžiausio Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ bei antro pagal populiarumą tinklapio „onet.pl“ teigimu, Vilnius perėmė Varšuvos vaidmenį santykiuose su Minsku.<br>ZUMA press/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AP nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AP nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AP nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AP nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestai Baltarusijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Specialiai lrytas.lt, Varšuva

Aug 13, 2020, 10:21 AM, atnaujinta Aug 13, 2020, 10:27 AM

Tokią politinę analizę pirmas paviešino „onet.pl“ straipsnyje pavadinimu „Lenkija pasauliniame žaidime dėl Baltarusijos groja antru smuiku“. Tinklapio apžvalgininkai Witoldas Juraszas ir Kamilis Tureckis parašė, jog tai, kad Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai buvo išleista išvykti į Lietuvą, „pasirūpino JAV“.

Esą siekiantys taikos Baltarusijoje amerikiečiai norėjo, kad „opozicijos lyderė būtų Lietuvoje nei kad griežtą politiką prieš Rytų kaimynus vykdančioje Lenkijoje“. Už S.Cichanouskajos išleidimą Minskui esą buvo pažadėta, kad ES neįves sankcijų.

JAV pastaraisiais mėnesiais esą dėjo daug pastangų pagerinti santykius su Baltarusija, o Vilnius savo veiksmus Minske „kruopščiai derino su Vašingtonu“. Pastarasis esą „tokią subtilią misiją nori patikėti stabiliai ir prognozuojamai Lietuvai, nei Lenkijai“.

JAV sprendimą įtakojo ir faktas, jog „Lietuva, o ne Lenkija turi geresnius diplomatinius komunikacijos kanalus su režimu“. Vilniaus diplomatinę jėgą paliudijo faktas, jog bendras Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pareiškimas dėl įvykių Baltarusijoje buvo sukurtas Vilniuje ir Vilniaus iniciatyva.

Todėl ir pats pareiškimas buvo „saikingas ir taikus“, esą atspindintis ne Lenkijos, o Lietuvos užsienio politiką. „Onet.pl“ labai neraminančiu užtat pavadino „chaosą Lenkijos vyriausybėje“ dėl įvykių Baltarusijoje.

Tinklapis chaosu pavadino tai, jog prezidento A.Dudos taikingą pareiškimą „diskreditavo“ premjeras Mateuszas Morawieckis, o po to ir Užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius. Pirmasis paragino sušaukti specialų Europos Tarybos posėdį, ir skelbti sankcijas Minskui, o antrasis pasiūlė sukviesti ES Užsienio reikalų ministrų posėdį.

Tinklapio teigimu, M.Morawieckio raginimas nesusilaukė kitų šalių vadovų adgarsio iš dalies todėl, jog Lenkija „nėra laikoma šalimi, kuri turi telkti bendriems ES veiksmams ginant demokratijos principus“.

ES sostinėse, ypač Vakarų Europos, Lenkija yra laikoma „ginčytinos reputacijos provincijalia šalimi“ dėl demokratijos normų laužymo pas save. Ypač po paskutinių įvykių, kai policija brutaliai susidorojo su LGBT demonstracijos dalyviais.

Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas Pawelas Wronskis staipsnyje „Lietuva perėmė ankstesnį Lenkijos vaidmenį“ paklausė ar Varšuva turi įsižeisti dėl to ant Vilniaus.

Apžvalgininkas priminė, jog anksčiau Lenkija buvo tiek Ukrainos, tiek Baltarusijos reikalų ambasadore ES, tačiau, valdant Teisės ir teisingumo partijai (TTP), šio vaidmens išsižadėjo.

Pati sugebėjusi iš komunistinės sistemos į kapitalistinę pereiti taikingai, laikantis „apvalaus stalo“ derybų principo Lenkija buvo laikoma tokių įdėjų propaguotoja. Dabar tačiau Lenkija esą ne tik išsižadėjo minėtos politikos Rytų atžvilgiu, bet ir tapo pajuokos objektu kalbant apie demokratinę ir teisinę valstybę.

Dienraščio teigimu, tai, kad Vilnius perėmė iš Varšuvos Baltarusijos reikalų ambasadoriaus vaidmenį gali turėti teigiamų pasekmių, ir nereiktų Vilniui trukdyti. Vienu iš pliusų esą yra tai, jog Lietuva yra nedidelė.

Todėl Vilniaus vykdomo demokratijos rėmimo Baltarusijoje negalima susieti su tautinėmis ar imperinėmis ambicijomis, noru perimti kokią nors teritoriją ar daryti karinį spaudimą. Be to, Lietuva nėra taip susisaisčiusi su JAV kaip kad Lenkija, o tai kelia neišvengiamą konfliktą su Rusija ir tuo pačiu provokuoja kai kurias Rytų valstybes.

Todėl, anot dienraščio, nors Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose esama įtampos, jie yra žymiai geresni nei kad Lenkijos ir Baltarusijos. Be to, Lietuva, kaip Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės ir Vyčio paveldėtoja turi svarbią istorinę priežastį jausti likimo bendrumą su Gardino, Minsko ar Baranovičiaus gyventojais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.