Aštuntoji protesto diena: istorinis šimtų tūkstančių pareiškimas ir A. Lukašenkos į aikštę suvaryti žmonės Suiminėjo taikius žmones

Visą savaitę dėl klastojamų rinkimų rezultatų sukilę baltarusiai reikalavo demokratiškų veiksmų ir ragino A.Lukašenką trauktis.

Į susirinkusią minią kreipėsi į Lietuvą išvykusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos sąjungininkė ir buvusio kandidato į prezidentus Viktaro Babarykos rinkų štabo vadovė Marija Kolesnikova, kuri patikino, kad A.Lukašenka ir režimas turės atsakyti dėl daugybės sunkiai sužalotų žmonių ir svarbiausia – dėl per protestus žuvusių piliečių.

Skirtingai nei naktį per pirmuosius mitingus – šis buvo taikus, tačiau Baltarusijos policija ėmė suiminėti ir taikius protestuotojus. Tiesa, Baltarusijos valdžia kol kas viešai nepripažino, kad buvo suimta žmonių.

„Laisvės žygiui“ didelį impulsą davė ir A.Lukašenkos planas. Sekmadienį kiek anksčiau buvo suorganizuotas mitingas, kuriame buvo palaikomas 65-erių prezidentas.

Į šį mitingą daug žmonių, pasak pranešimų, atvyko ne savo noru – valstybės tarnautojams, valstybinių cechų darbuotojams buvo nurodyta, kad šie privalo dalyvauti mitinge Minske ir palaikyti A.Lukašenką.

Pastarasis kreipėsi į žmones ir toliau tikino, kad vykstantys mitingai – grėsmė ir jiems.

Aš – realistas. Klausykite manęs: jie neduos mums ramiai gyventi. Net jei dabar nurims, po kurio laiko išlįs kaip žiurkės iš savo urvų. Juos kontroliuoja svetimi, lėlininkai“, – per savo sekėjų mitingą sekmadienį kalbėjo A. Lukašenka.

Vidurdienį Minsko centre esančioje Nepriklausomybės aikštėje prasidėjo konkuruojantis A.Lukašenkos palaikymo mitingas. Į jį susirinko keli tūkstančiai žmonių, kurie mojavo raudonai žaliomis Baltarusijos vėliavomis ir skandavo „Už Baltarusiją!“ bei „Už „Batką“!“.

55 metų prancūzų kalbos mokytoja Sviatlana Hordijenko naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji dalyvavo mitinge „todėl, kad Baltarusija buvo stabili pastaruosius 26 metus“.

„Negyvenome taip blogai, iškėlėme šalį iš griuvėsių, viską atkūrėme, – tvirtino ji. – Viskas veikia, tiesiog eik į darbą.“

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad darbuotojai buvo verčiami dalyvauti demonstracijoje, antraip rizikavo prarasti darbą, dalis šio mitingo dalyvių autobusais ar traukiniais buvo vežami iš kitų miestų. AFP žurnalistas netoli aikštės suskaičiavo 20 autobusų iš Bresto srities.

Šią akciją surengusios valdžiai palankios visuomeninės organizacijos „Belaja Rus“ pirmininkas Henadzis Davydzka kreipėsi į aikštėje esančius žmones ir kvietė išlaikyti taiką ir ramybę šalyje.

„Mes gerbiame tų, kurie galvoja kitaip, pasirinkimą ir reikalaujame, kad būtų gerbiamas ir mūsų pasirinkimas“, – sakė H. Davydzka, jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Andrejus Dmitrijevas pateiks skundą Aukščiausiajam Teismui dėl Centrinės rinkimų komisijos paskelbtų rinkimų rezultatų.

Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, cituodama A. Dmitrijevą.

„Taip, būtinai. Ir aš raginu visus rinkimų komisijų narius ateiti su manimi kaip klastočių liudytojus. Tai yra jų galimybė“, – sakė A. Dmitrijevas.

Centrinės rinkimų komisijos galutiniais duomenimis, A. Dmitrijevas per rugpjūčio 9-ąją vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus surinko 1,21 proc. balsų, o rinkimus laimėjo Aliaksandras Lukašenka, sulaukęs 80,1 proc. rinkėjų palaikymo ir įtikinamai įveikęs artimiausią varžovę opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, kuri gavo 10,12 proc. balsų. 

Kandidatės į Baltarusijos prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos sąjungininkė ir buvusio kandidato į prezidentus Viktaro Babarykos rinkų štabo vadovė Marija Kolesnikova pareiškė, jog šalies teisėsaugos institucijų veiksmai per protesto akcijas po prezidento rinkimų bus apskųsti teisme.

„Rytoj pateiksime [teismui] pareiškimą dėl žmonių mirties faktų, smurto prieš žmones. Kiekvienas, kuris naudojo smurtą, turi būti patrauktas atsakomybėn pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus“, – kalbėjo M. Kolesnikova, pasisakydama protesto mitinge Nepriklausomybės aikštėje Minske.

Ji pareiškė, kad protestuotojai reikalauja išlaisvinti visus politinius kalinius, ir paragino Aliaksandrą Lukašenką trauktis iš Baltarusijos prezidento pareigų, skelbia Baltarusijos didžiausias opozicinis portalas tut.by.

Baltarusijos opozicinė žiniasklaida praneša apie sekmadienio taikios protesto akcijos šalies sostinėje dalyvių pirmuosius sulaikymus.

„Pirmieji areštai. Netoli GUM (Valstybinės universalinės parduotuvės – red.) iš baltos spalvos mikroautobuso iššokę teisėsaugos pareigūnai sugriebė kelis žmones ir nutempė juos į mikroautobusą. Minia pasipiktino“, – praneša „Laisvės radijo“ Baltarusijos skyrius.

Kaip jau buvo skelbta, jau septintą dieną po Baltarusijos prezidento rinkimų Minske vyksta protesto akcijos dėl abejotinų jų rezultatų.

Sekmadienį Baltarusijos sostinėje vykusioje taikioje protesto akcijoje dalyvavo keli šimtai tūkstančių žmonių.

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad masiniai protestai šalyje bus ilgalaikiai dėl teritorinių pretenzijų, o oponentai „lenda iš savo urvų kaip žiurkės“.

„Aš – realistas. Klausykite manęs: jie neduos mums ramiai gyventi. Net jei dabar nurims, po kurio laiko išlįs kaip žiurkės iš savo urvų. Juos kontroliuoja svetimi, lėlininkai“, – per savo sekėjų mitingą sekmadienį kalbėjo A. Lukašenka.

Jis pareiškė, jog oponentų tikslas – teritorinės pretenzijos.

„Jie mato Baltarusijos vakarinės sienas čia, netoli Minsko, kaip 1939 metais, o ne netoli Bresto“, – teigė A. Lukašenka.

„To nebus. Visi tapsime Bresto tvirtove – neišduosime šalies!“ – pabrėžė jis.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka neprisiėmė atsakomybės už griežtas priemones pirmosiomis dienomis po praeitą sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų vaikant masines demonstracijas Minske ir kituose šalies miestuose, ir apkaltino žiaurumu pačius protesto akcijų dalyvius.

„Sako, [kad valdžia] pademonstravo neva žiaurumą, neva žiaurumą gatvėse. Jūs jį sukėlėte, tą žiaurumą. Aš jį sukėliau? Valdžia? Mums jo nereikėjo“, – sekmadienį per savo šalininkų mitingą Minske pareiškė A. Lukašenka, kuris po rinkimų susidūrė su didžiausiu iššūkiu per savo 26 metus valdžioje.

Pasak jo, jėgos struktūros veikė norėdamos „sustabdyti juos“, nes „jei jie nebūtų sustabdyti, jūsų čia nebūtų“, o „jie dalytų ir draskytų šalį“.

A.Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina „liepia“ surengti naujus Baltarusijos prezidento rinkimus, ir sako kategoriškai atmetantis tokią galimybę.

„Tankai ir lėktuvai – už 15 minučių skrydžio nuo mūsų sienų. NATO kariuomenės būriai žvangina vikšrais prie mūsų vartų. Lietuva, Latvija, Lenkija ir, deja, mūsų mieloji Ukraina ir jų vadovai liepia mums surengti naujus rinkimus“, – sakė A. Lukašenka, sekmadienį kalbėdamas per mitingą Nepriklausomybės aikštėje Minske, priešais Vyriausybės rūmus.

Pasak jo, jei būtų surengti nauji rinkimai „mes žūsime kaip valstybė, kaip tauta“.

A. Lukašenka taip pat sakė manantis, kad planuojama 300 tūkst. žmonių gyvoji grandinė iš Vilniaus iki Kijevą, yra išorinio kišimosi grėsmė.

Jis tvirtino, kad „mums siūloma nauja vyriausybė: jos jau sudarytos užsienyje – net dvi – ir jie negali sutarti, kas ateis mums vadovauti“.

„Mums nereikia užjūrio vyriausybės, mums reikia savo vyriausybės, savo vadovybės. Ir mes ją išrinksime“, – sakė A. Lukašenka.

Taip pat jis užsiminė apie tariamą grėsmę, kad į Baltarusiją ateis NATO kariai: „Mums siūlomi NATO kariai... Jie nori mus apauti vyžomis ir vaikytis su bizūnu. Ar nematote? Jei kas nors to nori – be manęs!“

„Niekada neleisiu laužyti mūsų valstybės. To nebus“, – kalbėjo jis.

Po praeitą sekmadienį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų A. Lukašenkai lojalūs režimo pareigūnai paskelbė, kad jis laimėjo surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų ir buvo perrinktas šeštai kadencijai. Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti; šalyje nuo pat rinkimų vyksta protesto akcijos.

Vakarų šalys griežtai kritikavo brutalų protestų malšinimą Baltarusijoje. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė atmetantys Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus ir pradedantys rengti šios šalies pareigūnų, kuriems už represijas prieš protestuotojus gali būti paskelbtos sankcijos, sąrašą.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos vadovai šeštadienį pasmerkė susidorojimą ir paragino surengti naujus rinkimus.

Dešimtys tūkstančių Baltarusijos opozicijos rėmėjų sekmadienį susirinko Minske į „Maršą už laisvę“ prieš Aliaksandro Lukašenkos valdymą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Skanduodami „Išeik!“ protestuotojai ėjo sostinės Nepriklausomybės prospektu, opozicijai paraginus surengti didelį mitingą praėjus savaitei po ginčijamų rinkimų, kuriuos, remiantis valdžiai ištikima Centrine rinkimų komisija, laimėjo A. Lukašenka.

Opozicija tvirtina, kad rinkimai buvo suklastoti.

Demonstrantų kolonos kėlė pergalės ženklus ir laikė gėles bei balionus. Daugelis vilkėjo baltos spalvos rūbus, kurie tapo opozicijos judėjimo simboliu. Eitynėse taip pat dalyvauja oro desantininkų veteranų grupė, jie dėvi savo uniformos beretes.

Demonstrantai laikė plakatus su tokiais šūkiais kaip „Mes prieš smurtą“ ir „Lukašenka privalo atsakyti už kankinimus ir mirtis“.

Protestuotojai eina per miestą nešdami šimto metrų ilgio baltai raudonai baltą vėliavą, kažkada buvusią valstybės vėliavą, o dabar tapusią dar vienu pasipriešinimo dabartiniam režimui simboliu.

Jie skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ ir ragino A. Lukašenką trauktis iš valdžios. Automobilių vairuotojai savo ruožtu palaikė protestuotojus spausdami garso signalus.

Baltarusijos opozicijos kanalai socialiniame tinkle „Telegram“ prašo opozicijos atstovų atsilaikyti prieš galimas vyriausybės ir pareigūnų provokacijas, kurios gali įvykti mitingo metu prie Nepriklausomybės aikštės Minske.

Vidurdienį čia renkasi A.Lukašenką palaikančių asmenų grupės, o už poros valandų – opoziciją ir S.Cichanouskają palaikančių baltarusių grupės.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu sekmadienį pareiškė, kad A.Lukašenka neturi tautos mandato toliau būti Baltarusijos prezidentu, nors valdžiai lojali Centrinė rinkimų komisija paskelbė apie jo pergalę praėjusios savaitės rinkimuose.

„Po masinės rinkimų falsifikacijos Lukašenka prarado savo mandatą. Jis neturi teisės kalbėti savo tautos vardu, o Kremlius nėra tinkama vieta gauti šį mandatą. Šios situacijos sprendimas yra nauji ir laisvi rinkimai Baltarusijoje „, – socialiniuose tinkluose rašė U. Reinsalu.

V.Putinas ir A.Lukašenka sekmadienį vėl aptarė situaciją Baltarusijoje, įskaitant spaudimą, kurį esą Minskui daro užsienis, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Toliau buvo diskutuojama apie situaciją Baltarusijoje po prezidento rinkimų, atsižvelgiant ir į Respublikai daromą spaudimą iš išorės. Rusijos pusė dar kartą patvirtino esanti pasirengusi suteikti reikiamą pagalbą sprendžiant iškilusias problemas, remiantis Sutarties dėl Sąjunginės valstybės įkūrimo principais, taip pat – prireikus – per Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos liniją“, – rašoma pranešime.

Tai yra jau antras V.Putino ir A.Lukašenkos pokalbis šį savaitgalį. Kremliaus spaudos tarnyba išvakarėse pranešė, kad jiedu telefonu aptarė Baltarusijoje vykstančius įvykius ir sakė esantys įsitikinę, kad visos problemos bus greitai išspręstos.

Rusija ir Baltarusija 1997 metais sudarė sutartį dėl glaudesnės sąjungos, nors abi valstybės nebuvo sujungtos. Minsko ir Maskvos ryšius pastaruoju temdė abiejų šalių ginčai ir A.Lukašenkos įtarimai, kad V. Putinas nori prisijungti Baltarusiją prie Rusijos.

Penktadienį šimtai valstybinių gamyklų darbuotojų streikavo protestuodami prieš rinkimų rezultatus – tai tapo pirmuoju ženklu, kad tradicinis A. Lukašenkos paramos pagrindas atsisuko prieš jį.

Tūkstančiai Minsko gyventojų dalyvavo šeštadienį vykusioje demonstracijoje, daug jų susirinko vietoje, kur pirmadienį, protestuodamas prieš rinkimų rezultatus, žuvo 34 metų Aliaksandras Taraikovskis.

Demonstrantai ten nešė gėles ir skanduodami „Ačiū!“ iškėlė pergalės ženklus.

Daugelis rankose laikė susidorojimo metu sumuštų protestuotojų nuotraukas, o vienas vyras stovėjo vienais apatiniais, ant jo šlaunų, sėdmenų ir nugaros buvo matyti violetinės mėlynės.

Žmogaus teisių grupė „Amnesty International“ pasmerkė „plataus masto kankinimus ir kitokius žiaurus veiksmus, už kuriuos atsakingos Baltarusijos valdžios institucijos, ketinančios bet kokiomis priemonėmis numalšinti taikius protestus“.

NATO atmetė Baltarusijos lyderio A.Lukašenkos sekmadienį pareikštus kaltinimus, kad Aljansas didina savo karinę galią prie jo šalies vakarinės sienos.

„Jokio NATO pajėgų stiprinimo regione nėra. NATO tarptautinis kontingentas rytinėje Aljanso dalyje nekelia grėsmės jokiai šaliai. Jis yra griežtai gynybinis, proporcingas, juo siekiama užkirsti kelią konfliktui ir išsaugoti taiką“, – sakoma NATO atstovės pareiškime, kuriame Baltarusija taip pat raginama gerbti pagrindines laisves, įskaitant teisę taikiai protestuoti.

Atstovė taip pat nurodė, kad Aljansas atidžiai stebi, kaip klostosi situacija Baltarusijoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad A. Lukašenkos melagingas pareiškimas apie NATO pajėgų stiprinimą prie Baltarusijos sienos yra desperatiškas bandymas įrodyti, jog šaliai reikia Rusijos pagalbos.

Ministras A. Lukašenką vėl pavadino „buvusiu Baltarusijos prezidentu“.

„Paskutinis buvusio Baltarusijos prezidento pareiškimas apie didėjančią NATO karinių pajėgų koncentraciją prie Baltarusijos sienų yra melas. Atrodo, jis desperatiškai bando įrodyti, kad reikia Rusijos pagalbos ir visiškai sugriauna šalies nepriklausomybę. Liūdna“, – tviteryje sekmadienį rašė L. Linkevičius.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kiek anksčiau sekmadienį pareiškė, kad Baltarusijos valdžios pareiškimai apie kaimyninių šalių keliamą grėsmę yra nepagrįsti ir tėra bandymas ieškoti kaltųjų, teisinant savo veiksmus.

Tuo tarpu Baltarusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad šalies ginkluotųjų pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai rugpjūčio 17–20 dienomis keliose vietose netoli atominės elektrinės ir sienos su Lietuva surengs taktines pratybas. Ministerija taip pat nurodė, kad tuo pačiu metu prie Lietuvos sienos vyks ir tankų dalinių pratybos.

Šeštadienį A. Lukašenka nurodė perkelti iš Vitebsko į Gardiną desantininkų.

Kai kurie protestuotojai teigė, kad bijo Rusijos intervencijos A. Lukašenkos vardu.

„Akivaizdu, kad mūsų prezidentas nebegali susitvarkyti su savo žmonėmis, jis siekia pagalbos rytuose“, – teigė 27 metų programuotojas Aleksejus Liničas.

„Jei Rusija įsikiš, tai bus blogiausia. Aš to tikrai bijau“, – sakė kraštovaizdžio dizainerė Olha Nesteruk.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių taip pat protestavo prie Baltarusijos valstybinės televizijos būstinės, skųsdamiesi, kad jų laidos remia A. Lukašenką ir pateikia iškreiptą vaizdą apie protestus.

Iš pastato išėjo apie 100 darbuotojų, kurie prisijungė prie minios ir sakė, kad pirmadienį planuoja streikuoti.

Europos Sąjungos ministrai, reaguodami į susidorojimą po rinkimų, sutarė sudaryti sąrašą, kam Baltarusijoje bus taikomos naujos sankcijos.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos vadovai šeštadienį pasmerkė susidorojimą ir paragino surengti naujus rinkimus.

Baltarusių leidinys „Naša Niva“ sekmadienį pasidalijo Baltarusijos ambasadoriaus Slovakijoje Ihario Liaščenios įrašytu vaizdo įrašu, kuriame jis išreiškė paramą taikiems protestuotojams savo šalyje.

„Kaip ir visus baltarusius, mane pribloškė pasakojimai apie mano šalies piliečių kankinimus ir sumušimus“, – sakė jis.

„Aš solidarizuojuosi su tais, kurie dalyvaudami taikiose eitynėse išėjo į Baltarusijos miestų gatves, kad jų balsai būtų išgirsti, kalbėjo diplomatas. – Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad mano šalies ateitis bus grindžiama atsižvelgiant į visų visuomenės sluoksnių ir įvairių politinių jėgų atstovų pozicijas. Baltarusiai šią teisę iškovojo kentėdami.“

S. Cichanouskaja penktadienį paskelbė apie kuriamą Koordinavimo tarybą, siekiant užtikrinti valdžios perdavimą. Ji paprašė užsienio vyriausybių „padėti mums organizuoti dialogą su Baltarusijos valdžia“.

Ji pareikalavo valdžios išlaisvinti visus sulaikytus asmenis, pašalinti iš gatvių saugumo pajėgas ir pradėti baudžiamąsias bylas prieš tuos, kurie liepė susidoroti su protestuotojais.

Ji sakė surengsianti naujus rinkimus, jei A. Lukašenka pasitrauks.